Rugsėjo 29 d. yra tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, tad puiki proga priminti apie tai kiek daug maisto yra iššvaistoma tiek ES tiek Lietuvoje. Statistika rodo, kad 2020 m. visoje ES išmatuotas bendras maisto atliekų kiekis siekė 59 mln. tonų masės. Perskaičiavus kiekvienam ES gyventojui, gaunasi po 131 kg maisto atliekų.
Lietuvoje Eurostat pateikiamuose skaičiuose (čia) matoma, kad gyventojui tenka ten 137 kg iššvaistomo maisto per metus. Palyginimui, Žemės ūkio ministerijos užsakytu tyrimu (čia) kasmet iššvaistoma beveik 394 828 tonų maisto. Vienam gyventojui gaunasi apie 141 kg. Didžioji dalis (apie 60 %) iššvaistoma namų ūkiuose. Kitos reikšmingos sritys: žemės ūkis (apie 21 %), maisto pramonė (apie 4.5 %) ir mažmeninė prekyba (apie 12.5 %).
Švaistomas maistas ir maisto atliekos visuomenei turi neigiamą aplinkos, ekonominį ir socialinį poveikį. Vien žemės ūkio sektorius, kuris yra pirminis maisto šaltinis, labai reikšmingai prisideda prie klimato kaitos. Lietuvoje žemės ūkio sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai (ŠESD) sudaro maždaug 21 % visos šalies ŠESD. Tuo pačiu maisto auginimui yra naudojama dirva, vanduo, trąšos (Lietuvoje mineralinių trąšų naudojimas sukuria papildomas problemas aplinkai, tokias kaip vidaus vandenų ir Baltijos jūros eutrofikacija), degalai ir t.t.
Sunku tiksliai įvertinti iššvaistomo maisto ir maisto atliekų neigiamą poveikį ekonomikai dėl duomenų trūkumo, tačiau vien bendroji žemės ūkio produkcijos vertė Lietuvoje sudaro apie 5 mlrd. Eur. Jeigu išvaistoma apie trečdalis, tai būtų daugiau nei 1.5 mlrd. Eur praradimas. 2022 m. Lietuvoje į skurdo rizikos grupę pateko beveik 20 % gyventojų, o absoliučiame skurde gyveno apie 5 % gyventojų. Tai reiškia, kad net apie 140 000 žmonių Lietuvoje turėjo problemų patenkinti būtiniausius poreikius, tarp jų ir apsirūpinti maistu. Todėl esant tokiai situacijai, maisto švaistymas yra labai neatsakingas veiksmas ir reikia ieškoti įvairiausių priemonių, kuomet neįmanoma prevencija, sumažinti maisto švaistymą per jo aukojimą skurde esantiems žmonėms.
Kokie galėtų būti sprendimai? Lengvų sprendimų nėra, bet yra veiksmai, kuriuos Lietuvos Vyriausybė gali padaryti:
- Sukurti nacionalinę maisto švaistymo mažinimo strategiją, kurioje būtų numatytos priemonės, jų įgyvendinimo terminai ir teisiniai įpareigojimai, kad iki 2030 metų Lietuva pasiektų Europos žaliojo kurso ir Jungtinių Tautų darnaus vystymo 12.3 tikslą – sumažintų iššvaistomo maisto kiekį 50 % lyginant su 2021 metais, kuomet turėtų būti detaliai paskaičiuoti iššvaistomo maisto kiekiai.
- Pagal gerąją Prancūzijos ir Čekijos patirtį LR maisto įstatyme numatyti privalomą maisto sunaudojimo hierarchiją prekybos centrams (turintiems didesnį nei 400 m2 pardavimo plotą),
maitinimo įstaigoms (turinčioms didesnį nei 100 m2 plotą) ir maisto gamybos įmonėms (turinčioms didesnę nei 10 mln. eurų apyvartą). Tokie verslai turėtų pasirūpinti, kad maistas,
tinkamas žmonių vartojimui, pasiektų organizacijas, kurios tuo užsiima. - Papildyti dabar galiojančias fiskalines priemones kitomis lengvatomis, kuomet žmonių vartojimui tinkamas maistas yra atiduodamas labdarai.
- Numatyti finansinius šaltinius, kuriais būtų galima ko-finansuoti viešojo maitinimo įstaigų investicijas į maisto švaistymo prevencijos priemones.
- Numatyti finansinius šaltinius, kuriais būtų galima finansuoti gyventojų maisto valdymo įgūdžių mokymą.
- Sukurti pilnavertę teisinę bazę, kuri užtikrintų atsekamumą, atsakomybę bei higienos reikalavimus, susijusius su dalinimusi maistu.
- Steigti verslo informavimo apie maisto švaistymą platformą, kuri galėtų burti verslus, norinčius aukoti maistą bei pasidalinti gerąja patirtimi vykdant prevenciją, ir paaiškintų vyriausybės
taikomas mokestines naudas. - Skatinti kompostvimą namuose visoje Lietuvoje.
VšĮ “Žiedinė ekonomik” kviečia aplinkos, ekononomikos ir inovacijų bei žemės ūkio ministerijas imtis veiksmų siekiant sumažinti maisto švaistymą.