Europos Aplinkosaugos biuras pateikė pasiūlymus Europos tarybai, kurie papildytų ES Žiedinės ekonomikos veiksmų planą (COM/2015/0614) bei skatintų eko-inovacijas.
1) Padidinti medžiagų žiediškumą
Sukurti ES harmonizuotą visų gamintojų ir importuotojų produktų skaitmeninius pasus. Taip jie bus lengvai prieinami ir leis vartotojams patiems lengviau taisyti bei prailginti daiktų ilgaamžiškumą. Patirtis gali būti pasisemta iš dabar jau veikiančių savanoriškų programų tokių kaip Cradle to Cradle. Taip verslams atsiverstų galimybė vieną kartą sukūrus skaitmeninį produkto pasą pritaikyti jį visoms ES šalims ir sumažinti savo administracinius kaštus. Jau dabar veikia kelios privalomos programos apimančios EEĮA (elektros ir elektronikos įrangos atliekos) bei REACH (registracija, įvertinimas, autorizaciją ir apribojimas cheminių medžiagų), bet ši harmonizacija būtų laipteliu aukščiau ir apimtų visus aplinkosauginius aspektus.
Skatinti reikšmingą savanoriško ekodizaino priėjimą prie ne-energetinių produktų. ES komisija turėtų identifikuoti produktų grupes, kurioms ekodizaino poveikis būtų didžiausias nuo minimalių žiedinės ekonomikos standartų. Iš dabar esančios patirties ir vyraujančių diskusijų dvi šakos – baldų ir tekstilės – galėtų būti pačios pirmosios.
Integruoti žiedinę ekonomiką į skaitmeninės ekonomikos darbotvarkę. Sujungiant žiedinės ekonomikos principus su išmaniaisiais įrenginiais yra organinio tobulėjimo dalis. IT sprendimai turėtų remtis informacijos panaudojimo pagerinti produkto dizainui, ilgesniam įrenginių naudojimui arba galimybei dalintis tais įrenginiais. Siekiant sukurti tokią infrastruktūrą papildomos investicijos reikalingos. Atvirtos prieigos politika galėtų išspręsti šį ir kitus barjerus bei užtikrinti medžiagų žiediškumą neleidžiant pavienėms įmonėms kuriančioms sprendimus tik tarp savo gamyklos ir parduotuvių sienų.
2) Sukurti tvarius finansavimo sprendimus ir ekonomines paskatas
Paruoštų sprendimų rinkinys yra reikalingas. Tai būtų finansinės ir nefinansinės priemonės, kurios leistų MVĮ kurti produktus žiedinei ekonomikai. Jos turėtų būti integruotos į išplėstą gamintojo atsakomybės schemas šiuo metu veikiančias ES.
Toliau plečiami žalieji pirkimai. Prioritizuoti produktus, kuriuos perka viešasis sektorius ir kurie turi didžiausią neigiamą poveikį gamtai. Privalomas jų įtraukimas į nacionalinius planus padėtų plėsti žaliuosius pirkimus tose srityse. Tai galėtų veikti per tolesnį standartizavimą ir reikalavimą, kad būtų atsižvelgta į ilgaamžiškumą, pataisomumą ir cheminių medžiagų netinkančių perdirbimui vengimą.
3) Sustiprinti ES Ecolabel schemą kaip kelrodį eko-inovacijos ir žiedinei ekonomikai
Kūrimas naudojantis esančia patirtimi ir ES rekomendacijomis. ES Ecolabel schema yra vienintelė tokia schema veikianti Europos mastu su trečiosios šalies verifikacija. Tai šiuo metu galioja kaip garantas, kad produktas iš tiesų yra draugiškas aplinkai. REFIT identifikavo šios schemos trūkumus ir pasiūlė sprendimus padidinti schemos efektyvumą. Pilnas narių šalių ir komisijos įsitraukimas yra būtinas siekiant pagerinti Ecolabel veiksmingumą ir tuo pačių teigiamą poveikį gamtai.
Padidinti schemos efektyvumą kaip aplinkosauginį šaunumą. Kartu su sklandžia produktų politikos konstrukcija, ES Ecolabel privalo turėti rolę kaip skandardas tolesnei eko-invacijai ir žaliesiems pirkimams. Komisija ir šalys narės turėtų nuolat tobulinti ES Ecolabel kaip kelrodį žiediniai ekonomiai ir atsižvelgti į naujausių produktų ir paslaugų poveikius aplinkai. Tolesnis schemos efektyvinimas nacionaliniu mastu ir integravimas su vietiniais standartais leistų įmonėms tą padaryti pigiau. O tolesnis žinomumo didinimas padėtų sukurti didesnę paklausą tarp vartotojų.