10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidėjusių įmonių Lietuvoje 2023

10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių (įtrauktų į ATL sistemą) Lietuvoje sąrašas su jų veiklos rodikliais (pagal APVA ir VMI duomenis). Žala skaičiuojama pagal Vokietijos aplinkos agentūros įvertintą CO2 tonos padaromą neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei – 180 EUR/t (neskaičiuojant infliacijos pagal 2018 m. kainas). Vidutinė taršos vertė 2023 m. siekė apie 83 Eur/t.

VietaPavadinimasPatvirtinti iškastinio kuro išmetimai 2023 m., tSumokėti mokesčiai 2023 m., EURSumokėti mokesčiai CO2 tonai, EURŽala aplinkai ir visuomenei vien iš CO2 išmetimų, EURPaskirta taršos leidimų 2023 m., tPaskirtų taršos leidimų 2023 m. vertė, EURPelnas 2023 m., EUR
1.AB “ORLEN Lietuva”1 646 257527 909 000320,6722887296 326 2601 227 864101 912 712
2.AB “Achema”1 363 39848 852 00035,83106327245 411 6401 227 776101 905 408-47 019 000
3.AB “Akmenės cementas”783 84911 320 00014,44155698141 092 820855 10370 973 54919 616 835
4.AB “Vilniaus šilumos tinklai”233 200 41 976 00071 1285 903 624
5.AB “Ignitis gamyba”128 56462 562 000486,621449223 141 5202 943244 269137 425 000
6.UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė”119 6619 794 00081,8478869521 538 98020 8551 730 96525 388 000
7.UAB “Gren Klaipėda”100 1516 587 00065,7706862618 027 18017 9911 493 253
8.UAB “Hoegh LNG Klaipėda”94 02312 854 000136,711230216 924 14012 6551 050 365
9.UAB “Paroc”49 235 8 862 30039 8953 311 285
10.AB “Nordic Sugar Kėdainiai”28 05210 535 000375,55254535 049 36020 9681 74 0344 11 174 037

AB “Orlen Lietuva” yra antrus metus iš eilės daugiausiai Lietuvoje prie klimato kaitos prisidedanti įmonė ir šiuo metu išmeta apie 5 % visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Naudojant Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimo metodus, Orlen Lietuva ŠESD išmetimų padaroma žala, skaičiuojant Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros metodais, siekia beveik 300 mln. Eur!

Įmonės, kurios sukuria menką pridėtinę vertę (pagal sumokėtus mokesčius tonai CO2) – AB “Akmenės cementas” 14,4 Eur/CO2t, Achema 35,8 Eur/t bei UAB “Gren Klaipėda” 65,6 Eur/CO2t. Tik 4 įmonės sumoka daugiau mokesčių nei išmetamo CO2 sukuriama ekonominė ir socialinė žala (180 EUR/CO2t) – AB “Orlen Lietuva”, AB “Ignitis gamyba”, UAB “Hoegl LNG Klaipėda” ir AB “Nordic Sugar Kėdainiai”.

Beveik visos iš daugiausiai prie klimato kaitos 2023 m. prisidėjusių įmonių gauna didelius kiekius taršos leidimų už kuriuos nereikia mokėti (subsidijas). Vidutinė vienos tonos CO2 vertė 2023 m. siekė apie 83 Eur/t. Lyginant su sumokamais mokesčiais AB “Achema”(daugiau nei 2 kartus) ir AB “Akmenės cementas” (daugiau nei 6 kartus) gavo leidimų teršti vertės.

Didelę dalį Lietuvoje sunaudojamų mineralinių trąšų galėtume pakeisti sėjomaina ir organinėmis trąšomis, cementą – medieną, atliekų deginimą – rūšiavimu ir perdirbimu. Reikšmingai sumažinti naftos poreikį būtų galima elektrifikuojant Lietuvos transporto parką, skatinant viešąjį transportą bei darnų judumą dviračiais ar pėsčiomis.

Deja, ne visos įmonės, reikšmingai prisidedančios prie klimato kaitos, yra įtrauktos į apyvartinių taršos leidimų sistemą. Galima būtų išskirti Vilniaus kogeneracinę jėgainę, kuri, būtų antra daugiausiai ŠESD išmetanti įmonė Vilniuje, kol kas už šią taršą nieko nemokanti ir neturinti paskatų keistis.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia visuomenę ir Lietuvos Respublikos Seimą apmąstyti ar Lietuvai reikalingi verslai sukuriantys labai mažai darbo vietų 1-nai CO2 tonai ir sumokantys į biudžetą palyginti mažai mokesčių lyginant su daroma žala aplinkai ir visuomenei ir gaunamomis subsidijomis?