Bezansono miesto atvejis

Zero Waste Europe neseniai išleido Bezansono miesto atliekų tvarkymosi sėkmės istoriją. Bezansonas yra miestas rytų Prancūzijoje, Dubso departamento bei Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimos centras. Nuo 1691 m. veikia universitetas. Bezansone šiuo metu yra apie 117 000 gyventojų.

Bezansonas per pastaruosius 6 metus sumažino atliekų susidarymą 30 % bei pradėjo intensyvią decentralizuoto kompostavimo sistemą, kuri apima apie 70 % šalies gyventojų. Tai leidžia reikšmingai sumažinti atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštus.

Nuo 2008, Bezansonas ir aplinkinės savivaldybės nusprendė judėti nuo atliekų deginimo ir uždaryti seną atliekų deginimo įrenginius. Programa, paremta ekstensyviu decentralizuotu kompostavimu ir PAYT (pay-as-you-throw) mokestis už atliekas, suteikė galimybę miestui judėti link Zero Waste. Panašiai kaip ir likusioje Prancūzijoje, atliekų tvarkymas Bezansone yra vykdomas regioniniu lygmeniu, kuriai priklauso 165 savivaldybės bei gyvena apie 225 000 gyventojų. Savivaldybių įmonė SYBERT yra atsakinga už atliekų tvarkymą regione. Nepaisant to, kad šiai įmonei yra naudinga turėti kuo didesnius atliekų kiekius, ji sugebėjo sukurti ir pradėti įgyvendinti Zero Waste strategiją.

Nuo 2008 metų politinės valios dėka, buvo nuspręsta neatnaujinti 1978 metais pastatytos atliekų deginimo jėgainės ir mažinti ten patenkantį atliekų kiekį. 2009 Bezansono regione susidarydavo 217 kg likutinių atliekų gyventojui bei buvo atskirai surenkama 38 %. SYBERT sau nusistatė ženkliai ambicingesnius nei nacionaliniai tikslus ir užsibrėžė 2015 turėti tik 150 kg likutinių atliekų bei pasiekti 55 % atskiro surinkimo rodiklį. Buvo pasirinkta dalyvauti programoje “Waste on a diet” nuo 2012 iki 2016, kurios metu pradėtas įgyvendinti PAYT bei bendruomenių kompostavimas.

Pagal planą SYBERT siekė sumažinti likutinių atliekų susidarymą 15 % ir 7 % atliekų susidarymą tarp 2010 ir 2015. Tokiems ambicingiems planams jie pasirinko investuoti 2.67€ gyventojui (kuomet vidutinė Prancūzijos savivaldybė išleidžia apie 1.5€). Net 40 skirtingų priemonių buvo pasirinkta pasiekti tiems tikslams, nuo informuotumo ir vienkartinių puodelių naudojimo renginiuose depozito iki maisto atliekų davimo vištoms. Jauni tėvai buvo skatinami naudoti daugkartines sauskelnes ir galėjo mėnesiui iš SYBERT gauti jas išbandyti. Taip buvo pateikiama 20 pavyzdinių namų ūkių, kurie gyveno “Zero Waste Lifestyle”. Iš visų priemonių labiausiai pasiteisino maisto atliekų nukreipimas nuo likutinių atliekų ir decentralizuotas jų apdorojimas.

PAYT mokėjimo už atliekas įgyvendinimas leido spėriai rūšiuojantiems gyventojams susimažinti sąskaitas nuo 65 % iki 80 %. To pasekoje, vidutinis atliekų mokestis gyventojui buvo apie 72€ per metus, lyginant su Prancūzijos vidurkiu 89€ gyventojui.

Reikšmingiausiais Bezansono kelio į Zero Waste elementas yra intensyvus decentralizuotas kompostavimas. Nors virtuvės atliekos nėra atskirai surenkamos, 2016 m. 70 % regiono gyventojų arba turėjo namų komposterį arba pateko į bendruomenės kompostavimo sistemą. Net 50 % gyventojų kompostavo savo atliekas namuose, dėl ko biologinių atliekų kiekis likutinėse atliekose nuo 67 kg 2009 m. sumažėjo iki 36 kg 2014. Šiuo būdu 2016 m. pavyko nukreipti 7436 t. atliekų, kas leido sutaupyti net 792,900 €. Vietos pagamintas kompostas ir kompostavimo procesas buvo itin nedidelės savikainos.

Teritorijoje, kurioje 54 % gyventojų gyvena pusiau miesto ar kaimiškose vietovėse, kompostavimas buvo populiarus ir ankščiau. Tačiau pradėjus įgyvendinimą dvinarį apmokėjimą už atliekas ir parduodant kompostavimo konteinerius su virtuvės konteineriu už sumažintą kainą (40€ už 300l ar 600l medinį komposterį, 30€ už 400l plastikinį, 52€ už sliekų komposterį). SYBERT neteikia apmokymo, bet nurodo, kur gyventojai tokį gali gauti. Per pastaruosius kelis metus SYBERT pardavė net 20 000 kompostavimo konteinerių.

Tankiai apgyvendintose vietovėse naudojami kiti sprendimai – mažos skalės bendruomeninės kompostavimo aikštelės. Padeda nukreipti atliekas ir paskatinti kaimynų bendravimą. Regione yra net 300 tokių aikštelių. Jos įrengtos žaliosiose aikštelėse ir yra valdomos gyventojų. Norint įsirengti tokią aikštelę bent 2 namo gyventojai turi kreiptis į SYBERT, tuomet sumokama nuo 106€ iki 318€ (priklausant nuo dalyvių skaičiaus) už tai gaunamas didelis konteineris, konteineriai virtuvės atliekoms ir apmokymas bei techninis palaikymas.

Ten, kur nėra vietos kompostavimo aikštelėms, SYBERT siūlo įrengti stambesnes teritorijas apimančius kompostavimo įrenginius galinčius tvarkyti iki 20 tonų per metus. Tokios vietos gali aptarnauti nuo 100 iki 1000 namų ūkių. Tačiau į juos atliekos pristatomos specifiniu metu, kuomet būna SYBERT operatorius, kuris priima ir pasveria atliekas bei užtikrina, kad nebūtų užterštumo. Kuomet pastatomas įrenginys, norintys gyventojai gauna virtuvės konteinerius ir jiems paaiškinamas sistemos veikimas. Po to yra daromas bendruomenės renginys.

Politinė valia, kartu su aiškia strategija sumažinti atliekų kiekį ir padidinti atskirą surinkimą leido Bezansone pasiekti mažau nei 150 kg likutinių atliekų gyventojui ir 58 % atskirą surinkimą. Tuo pačiu Bezansonas yra decentralizuoto kompostavimo ir žemų virtuvės atliekų tvarkymo kaštų pavyzdys. Tokios iniciatyvos leido 2016 m. SYBERT turėti 59 darbuotojus dirbančius atliekų surinkime, kompostavimo aikštelėse, antrinių žaliavų punktuose bei suteikiant kitas paslaugas. Nepaisant didelės sėkmės, SYBERT siekia iki 2021 metų sumažinti likutinių atliekų kiekį iki mažesnio nei 100 kg ir uždaryti seną atliekų tvarkymo jėgainę. To bus siekiama per:

  • didinti bendruomenių įsitraukimą į kompostavimą
  • padidinti lengvos pakuotės surinkimo lygį
  • toliau skatinti daugkartinių sauskelių naudojimą
  • papildyti ir praplėsti antrinių žaliavų surinkimo punktus
  • toliau įgyvendinti decentralizuotas biologinių atliekų tvarkymo priemones, priklausant nuo vietos charakteristikų.

Nemažai RATC, siekiančių sumažinti atliekų tvarkymo kaštus gyventojams, galėtų pasimokyti iš Bezansono pavyzdžio.