Kodėl verta tapti sertifikuotu Zero Waste miestu?

Yra ne viena priežastis kodėl savivaldybės norėtų prisijungti prie Zero Waste miestų sertifikavimo sistemos. Pirmiausia, sertifikavimas yra paremtas pagal nepriklausomą trečiosios šalies sertifikavimo standartą, kuris garantuoja patikimumą ir autentiškumą. Politinis statusas ir teigiamas įvaizdis, kuris įgyjamas su tuo (tapimu vienu iš Europos lyderiaujančių miestų, kurie sertifikuoti zero waste), yra ne tik prestižo dalykas, bet ir[…]

Slovėnijos zero waste miestas Vrhnika

21 kilometro atstumu nuo Slovėnijos yra įsikūręs nedidelis Vrhnika miestelis su maždaug 8.5 tūkstančio gyventojų ir apie 18 tūkstančių visoje savivaldybėje. Jis ypatingas tuo, kad 2014 m. kartu su kitomis dviem savivaldybėmis (Borovnica ir Log-Dragomer) tapo zero waste miestais. Šių savivaldybių zero waste įsipareigojimai čia. Po 2004 m. sąvartyno mokesčiai Slovėnijoje labai išaugo ir pasiekė[…]

Loop – Daugkartinio naudojimo pakuotės sprendimas mažmeninėje prekyboje

Džiugu, kad vis daugiau vartotojų pasaulyje reikalauja mažmeninės prekybos įmones bei įvairius gamintojus sumažinti nereikalingų pakuočių naudojimą. O tai skatina gan nemažas permainas! Iš tiesų, nemažai mažmeninės prekybos įmonių bando sukti tvarumo keliu. Tiesa, ne visada teisingai, pvz. naudodamos popierinius maišelius – nors jie prie klimato kaitos prisideda ženkliai daugiau nei plastikas (plačiau čia). Dalis[…]

Vienkartinių kavos puodelių poveikis klimatui

Vienkartiniai kavos puodeliai yra labai pigus ir paprastas būdas pasimėgauti kava, ir dėl to jie nevaldomai išplito. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet sunaudojame apie 40 mln. vienkartinių kavos puodelių. Kiek iš jų perdirbama? Maždaug 0. Remiantis Spyros Foteinis studija, turime, kad vidutinis kavos puodelis sveria 12 g ir popieriaus bei polietileno santykis jame yra 17:1. Vieno[…]

Zero Waste miestai Europoje

Vienas iš darbų programos punktų yra “Parengti ir įgyvendinti perėjimo prie beatliekio ir neutralaus poveikio klimatui miesto, atrinkto bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių asociaciją, bandomąjį projektą”. Iš tiesų, surasti pavyzdį neutralaus poveikio klimatui miestą yra be galo sunku. Arčiausiai prie to tikriausiai priartėja Kopenhaga, kuri nuosekliai jau pastaruosius 20 metų dirba, kad 2025 m. taptų tokiu klimatui[…]