2017 Gruodį Eurocities tinklas (kuris vienija 140 didžiausių Europos miestų ir nuolatos dalijasi patirtimi tarp šių miestų) pristatė 15 žiedinėje ekonomikoje pirmaujančių miestų. Kiekviename iš jų aprašomos geriausios praktikos. Pateikiame keletą įdomiausių:
Almere, Olandija: Upcycle City konkursas
Almere savivaldybė siekia tapti beatliekia ir energetiškai neutralia savivaldybe 2022 metais. Miesto administracija kviečia bendruomenę ir verslus prie to prisidėti. Vietoje to, kad prašytų konkrečių paslaugų, miesto administracija paprašė Upcycle City konkurso dalyvių parašyti verslo planus, kurie ne tik būtų ekonomiškai naudingi miestui ir aplinkai, bet ir įtrauktų vietos gyventojus. Konkurso nugalėtojams buvo siūlomas savivaldybės ko-finansavimas įgyvendinant savo projektą. Iš viso 1 mln. € buvo įteikti dviems nugalėtojams: įmonei gaminančiai betoną, kurio 80-90 % sudaro miesto mineralinai srautai, ir įmonei, kuri gamintų miestui lauko baldus iš bioskaidžių atliekų.
Briuselis, Belgija: Briuselio regioninė žiedinės ekonomikos programa
Briuselio regioninė žiedinės ekonomikos programa yra integruota 111 priemonių strategija siekiant žiedinių ekonomikos tikslų Briuselio mieste. Joje dalyvauja trys ministerijos, 15 administracijos institucijų, regioninis komitetas ir 60 NVO bei privačių verslų. Šios programos tikslas yra transformuoti aplinkosaugos tikslus į ekonomines galimybes, užtvirtinti tas ekonomines galimybes, maksimizuojant resursų išsaugojimą bei pakeliant verslumą, ir sukurti užimtumo galimybes. Strategija yra peržiūrima kas 18 mėnesių, o šiuo metu yra 74 aktyvios priemonės bei dėl 37 buvo pradėtos diskusijos. Pagrindiniai pasiekimai:
- 110 mln. € finansinė programa skirta stimuliuoti žiedinės ekonomikos pilotus
- sukurta “Village Finance” platforma, kuri teikia grantus tvariems verslams
- pradėti du pilotiniai projektai, MODULL 2.0 ir BRIC, kurie sukuria mokymo modelius statybos sektoriaus darbuotojams apie žiedinės ekonomikos praktikas
- Paleistas Greenbiz inkubatorius, kuris apima 8000 m2 plotą, ir prima startuolius dirbančius su žiediniais projektais
Diuseldorfas, Vokietija: tvarus perdirbto popieriaus pirkimas
Kaip vieno iš didžiausių pramonės centrų, Diuseldorfo administracija per metus sunaudoja apie 40 mln. lapų popieriaus ir parduoda perdirbimui apie 36 tonas popieriaus. Miesto taryba nusprendė, kad naują popierių, daugumoje atvejų, galėtų pakeisti perdirbtas popierius. Buvo nustatyti kriterijai tokiam popieriui remiantis Vokišku Blue Angel bei ES Ecolabel standartais. Taip pavyko pasiekti, kad net 85 % viso sunaudoto popieriaus yra pagaminta iš perdirbtų medžiagų.
Liublijana, Slovėnija: popieriaus gamyba iš invazinių augalų
Japoninis pelėvirkštis yra invazinis augalas kamuojantis Liublijanos miesto vandenis. Dėl to, kad mieste draudžiama sąvartyne šalinti bioskaidžias atliekas, jis budavo deginamas. Tačiau miesto administracija nusprendė pabandyti jį panaudoti geriau – gaminti popierių. Buvo pradėtas pusiau pramoninis pilotas ko pasekoje miesto administracija savo maišeliams gaminti bei atliekas tvarkanti bendrovė Snaga naujienlaiškiams spausdinti panaudojo popierių iš japoninio pelėvikšrio.
Miunchenas, Vokietija: panaudotų daiktų parduotuvė
Miunchene veikianti savivaldybės atliekų tvarkymo įmonė AWM įsteigė panaudotų daiktų parduotuvę iš daiktų, kurie išmetami kartu su buitinėmis, stambiagabaritėmis, elektronikos ar kitomis atliekomis. Tam tikslui AWM pritraukė įvairias nevyriausybines organizacijas, verslus ir privačius asmenis. Pavyko pasiekti, kad parduotuvė Halle 2 per mėnesį pritraukia apie 3500 žmonių, parduoda apie 15000 daiktų bei surenka apie 50000 € pajamų.
Oslas, Norvegija: bioskaidžių atliekų tvarkymas
Oslas vysto atliekų tvarkymo sistemą paremtą žiedinės ekonomikos principais. Net 40 % visų maisto atliekų yra surenkamos atskirai, taip pat ir po 27 kg žaliųjų atliekų kiekvienam gyventojui. Oslas šias atliekas kartu su nuotekų dumblu apdoroja anaerobiniu pūdymu ir pagamina biodujas. Kad kuo naudingiau būtų išnaudojamos šios biodujos, Osle jos paverčiamos biometanu ir panaudojamos kaip kuras 150 miesto viešojo transporto autobusų. Taip pat, kad po anaerobinio proceso visas gautas digestatas būtų tinkamas ūkininkams, miesto administracija aktyviai prižiūri, kad kuo mažiau mikro teršalų patektų į miesto nuotekų vandenis.
Utrechtas, Olandija: perdirbtas asfaltas
Utrechto miestas siekia nedaryti jokio neigiamo poveikio aplinkai jau 2030 bei per artimiausius 4 metus padidinti žaliųjų pirkimų skaičių nuo 4 % iki 10 %. Kaip vienas labiausiai besiplečiančių Olandijos miestų, Utrechtas nuolat susiduria su naujais statybos projektais. Tuo metu miesto administracija siekė asfaltuoti seną plytų kelią. Tam buvo siekiama kiek įmanoma sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Buvo pasirinkta vietoje įprastinių 3 sluoksnių naudoti 2, su storesniu apatiniu, tam panaudojant perdirbtą asfaltą. Taip pavyko sumažinti naujo asfalto poreikį 67 %.
Vilnius turi iš ko pasimokyti! #simaseu