2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms:
Jame yra pateikiama informacija apie 6 tipus įvairių miestų, kurie bent didžiąja dalimi atitinka kiekvieno miesto atliekų tvarkymo situaciją. Tuo pačiu, yra pateikiamas platus paaiškinimas kas yra “Zero Waste” ir kaip turėtų būti tvarkomos atliekos, kad žmogaus veikla turėtų kuo mažiau neigiamo poveikio aplinkai. Galiausiai pateikiami būdai kaip pasiekti “Zero Waste savivaldybę”, įtraukiant vietos gyventojus ir skatinant valdžią atsižvelgti į jų aktyvumą.
Šiuo metu daugiau nei 400 miestų yra prisijungę prie Zero Waste Cities tinklo. Zero Waste plane savivaldybėms yra išskiriami tokie scenarijai:
- Viskas pradedama nuo pat pradžių
- Jau žengti pirmieji žingsniai (tai labiausiai aktualu Lietuvos savivaldybėms, todėl bus aptarta plačiau)
- Pasiektas Europos atskiro surinkimo vidurkis, bet pastaraisiais metais situacija negerėja
- Pasiekti žiedinės ekonomikos rodikliai, bet norimi dar geresni rezultatai
- Atostogų vietovė ar turistų traukos centras
- Atoki kaimo vietovė ar sala
Daugumoje savivaldybių jau pradėtos atskirai surinkinėti antrinės žaliavos ir artimiausiu metu didžiuosiuose šalies miestuose bus pradėtos surinkinėti maisto atliekos. Tačiau, atskiro atliekų surinkimo rezultatai kol kas prasti ir vidutinis likutinių atliekų kiekis tiek iš gyventojų tiek iš verslo nemažėja. Infrastruktūra tvarkyti Lietuvos atliekas yra net perteklinė, tačiau ji neskatina atskiro surinkimo ar prevencijos.
Pagrindiniai iššūkiai:
- Surasti politinę paramą pradėti pokyčius. Be vietos valdžios noro keistis ar labai aktyvaus visuomenės įsitraukimo – labai sunku miesto administraciją prisiimti įsipareigojimus žengti “Zero Waste” keliu.
- Zero Waste plano sukūrimas. Išsamus planas yra puiki galimybė valdžiai ir aktyviai visuomenei susiburti link vieno tikslo. Toks planas turi turėti trumpalaikius bei ilgalaikius tikslus kurie apimtų atskirą surinkimą, prevencijos strategiją, infrastruktūros planą ir užtikrintų transformaciją link likutinių atliekų mažėjimo.
- Kreipti daug dėmesio į biologines atliekas. Maisto atliekos sudaro apie 20 % Lietuvos gyventojų atliekų srauto ir atskiras jo surinkimas yra būtinas siekiant ne tik pagaminti kompostą, bet ir pasiekti kokybiškus antrinių žaliavų srautus. Tinkamas maisto ir žaliųjų atliekų sutvarkymas leidžia sumažinti visos atliekų tvarkymo sistemos kaštus bei sukurti naujas darbo vietas.
Pavyzdinis miestas: Argentona, Katalonija.
Iki 2004 m. Argentonos miesto gyventojai (maždaug 12000) atskirai rinko stiklą, popierių, pakuotę bei likutines atliekas su prastu pasisekimu. Perdirbimo rodiklis buvo reikšmingai mažesnis nei 20 % ir daugiau nei 80 % atliekų keliavo į netoliese įsikūrusią Mataro atliekų deginimo gamyklą. Pasišventusių gyventojų dėka, kurie buvo išrinkti į savivaldą skleisdami “zero waste” tikslus, miestas mažiau nei per 3 metus pasiekė 70 % atliekų perdirbimo lygį ir daugiau nei dvigubai sumažino siunčiamų deginti atliekų kiekį. Argentonos pavyzdžiu pasekė daug kitų Katalonijos miestų.
Prieš 30 metų net 25 % atskiras atliekų surinkimas atrodė kaip nepasiekiamas tikslas. Ko pasekoje buvo pastatyta daugybė deginimo jėgainių. Laimei, iš XX a. buvo pereita į XXI a. kartu su mąstymo ir technologijų pokyčiu. Jau dabar yra miestų, kurie pasiekia virš 90 % atskirą atliekų surinkimą. Tokie miestai kaip Trevizas (atskiras surinkimas 85 %), Parma (atskiras surinkimas 80 %) ar Liublijana (atskiras surinkimas 60 %) yra pavyzdžiai, kad reikšmingi pokyčiai yra įmanomi net per trumpą laiką.