Šiais metais netyla kalbos kaip brangsta iškastinis kuras – nafta, dujos ir kiti. Lietuvą šie kurai paveikia net per kelis frontus – brangesnius degalus, šildymą ir elektrą. Visa tai yra tarsi sprogusis kokteilis ne tik kiek didesnėms išlaidoms už energetinius išteklius, bet ir infliacijai.
Priklausomybė nuo iškastinio kuro taip pat mažina ir nepriklausomybę. Pagrindinis naftos tiekėjas Mažeikiuose veikiančiai “Orlen” naftos perdirbimo gamyklai – Rusija. Pagrindinis dujų tiekėjas į Klaipėdoje esantį plaukiojantį dujų terminalą “independence” – Rusija. Nemaža dalis elektros esančios Nordpool rinkoje – iš Baltarusijos ir Rusijos.
Iškastinis kuras įvairiomis formomis (pvz. dujos ir anglis) ir įvairiuose sektoriuose (šildyme, elektros gamyboje, transporte ir kt.) prisideda prie šiltnamio efekto. Skaičiuojama, kad iškastinis kuras yra pagrindinis Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, sudarantis maždaug 58 % visų išmetimų.
Tai ką reikia daryti norint išsilaisvinti nuo priklausomybės iškastiniam kurui ir nedraugiškoms valstybėms bei sumažinti neigiamą poveikį klimatui? Puoselėti vietinius atsinaujinančius energetikos šaltinius ir tvarų judumą! Galima pradėti nuo:
- Labiau finansuoti elektromobilių infrastruktūros kūrimąsi ir elektromobilius. Dėl ribotos infrastruktūros, elektromobilius daugiausia šiuo metu patogiai gali naudoti tik tie, kurie gyvena privačiuose namuose. Taip pat dėl aukštesnės kainos, elektromobiliai vis dar išlieka brangesne transporto priemone nei varomi iškastiniu kuru.
- Finansuoti elektra varomą viešąjį transportą ir riboti transporto priemonių su vidaus degimo varikliu patekimą į miesto centrus. Miesto centrai turėtų išsilaisvinti nuo transporto priemonių su iškastiniu kuru (nebent už mokestį) ir turėti patogų elektra varomo viešojo transporto tinklą. Toks elektrifikuotas viešasis transportas galėtų būti subsidijuojamas iš mokesčio surinkto iš vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių.
- Naudojimas dviračiais skatinamas. Važiavimas dviračiu ne tik yra draugiškas klimatui, bet ir suteikia daugybę naudų sveikatai. Saugūs ir platūs dviračių tinklai kiekviename mieste leistų dar daugiau naudoti šią transporto priemonę.
- Plėsti medienos ir kirtimo atliekų naudojimą biokurui. Daugybė medienos ir kirtimo atliekų vis dar yra nepanaudojamos miestų katilinėse. Platesnis medienos ir kirtimo atliekų naudojimas leistų sumažinti reikalingus kirsti plotus.
- Uždrausti anglies ir durpių naudojimą šildymui. Šis kuras ne tik prisideda prie klimato kaitos bet ir prie taršos dalelėmis, tad jam jau senokai ne vieta mūsų valstybėje.
- Padėti gyventojams atsisakyti šildymo dujomis. Subsidijuojant dujinių katilų keitimą į geoterminius ar aeroterminius, būtų mažinama priklausomybė nuo dujų poreikio.
- Skatinti atliekų sutvarkymą ir biodujų išgavimą. Lietuvoje per metus susidaro apie 1 mln. tonų įvairių žemės ūkio ir biologinių atliekų. Jas panaudojant išgauti biodujas būtų galima gauti iki 75 mln. m3 biodujų. Tas biodujas išvalius į biometaną, jos gali pakeisti “gamtines” dujas.
- Skatinti vartojančių gamintojų atsiradimą. Kuo daugiau gyventojų galės sau pasigaminti elektrą, tuo nepriklausomumas ne tik nuo kitų valstybių, bet ir nuo pačių elektros tinklų didės. Valstybės informacinė ir finansinė parama itin reikalinga, kad daugiau žmonių įsirengtų savo elektrą gaminančius įrenginius.
- Plėsti vėjo jėgainių atsiradimą. Vėjo jėgainės yra pagrindinis elektros būdas, leidžiantis pereiti į atsinaujinančios elektros šaltinius. Jų plėtra, suderinus su bendruomenėmis, leistų Lietuvai tampi iš tiesų žalesne ir nepriklausoma tiek nuo iškastinio kuro tiek nuo užsienio šalių.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos, energetikos ir susisiekimo ministerijas kartu dirbti, kad pavyktų išsilaisvinti nuo priklausomybės iškastiniam kurui.