Mūsų apsilankymas Danijoje – vėjo energetikos ir bendruomeninių projektų šalyje

Rugpjūčio pradžioje VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir “Zaļā brīvība” komandos lankėsi Danijoje siekdamos sužinoti daugiau apie atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijas. Ekskursija po įvairius bendruomenėms priklausančius energetikos projektus buvo vedama INFORSE-Europe organizacijos atsinaujinančios energetikos eksperto Henning Bo Madsen.

Vėjo jėgainių įrengtoji galia Danijoje siekia apie 6.3 GW, o vėjo jėgainėse pagaminama elektros energija sudaro apie pusę suvartojamos energijos. Lyginant su kitomis pasaulio šalimis Danija lyderiauja pagaminamos energijos kiekiu vėjo ir saulės elektrinėse. Šalies planai – ambicingi – iki 2035 metų užtikrinti, kad šildymas ir elektra būtų gaminami tik iš atsinaujinančių išteklių. 2011 m. Danijos vyriausybė priėmė įstatymą, kuriuo nurodė, jog privatūs vėjo energetikos vystytojai turi pasiūlyti bent 20% projekto akcijų vietinei bendruomenei. Šis įstatymas galiojo iki 2021 m.

Atsinaujinanti energetika, o ypač vėjo energetika Danijoje yra stipriai siejama su šalies istorija. 1970-aisiais nafta buvo pagrindinis Danijos energetikos šaltinis – apie 90% energijos buvo pagaminama iš importuojamos naftos. 1973 metais ir 1979 metais pasaulį užklupusios  naftos krizės sukėlė didžiulę ekonominę naštą Danijos gyventojams ir vyriausybei. Siekiant sparčiai sumažinti kainas ir užtikrinti, kad energija būtų prieinama gyventojams nafta buvo pakeista anglimi elektros gamyboje, o Danijos vyriausybė pasiūlė naujų atominių elektrinių statybą. Šis pasiūlymas buvo sutiktas priešiškai tuometinio gyventojų ir aktyvistų judėjimo prieš atominę energetiką. Kampanija truko apie 10 metų kol Danijos vyriausybė nusprendė pašalinti atominę energetiką iš savo ateities planų.

Pirmoji galinga vėjo jėgainė buvo pastatyta bendruomenės

Ekskursijos metu mums pavyko aplankyti Tvind miestelio mokyklą ir “Tvindkraft” vėjo jėgainę. Šios jėgainės statybos prasidėjo 1975 metais ir užtruko apie 3 metus. Jėgainės dabartinis galingumas – 1 MW, nors iš pradžių ji buvo statoma kaip 2 MW jėgainė. Aukštis – 53 metrai. “Tvindkraft” jėgainės kūrėjai – mokyklos suburta bendruomenė – buvo gerokai pažengę savo laike, kadangi komercinės kompanijos tokio galingumo vėjo jėgainių projektus įgyvendino tik nuo 1985-ųjų metų.

Siekdami žymiai sumažinti savo suvartojamos elektros ir šildymo išlaidas Tvind mokyklos mokytojai pakvietė 400 savanorių prisidėti prie jėgainės planų sudarymo ir statybos. Tarp savanorių gretų atsirado mechanikos inžinerijos studentų, ūkininkų, slaugytojų ir vietinių Tvind miestelio gyventojų. Savanoriai sukūrė ir pagamino visas vėjo jėgainės dalis patys – nuo stiebo iki stiklo pluošto menčių. Sėkmingo projekto inžineriniai planai buvo prieinami vėjo energetikos kompanijoms visame pasaulyje. “Tvindkraft”  tapo ir judėjimo prieš atominę energetiką simboliu įrodančiu, kad bendruomenės gali perimti svarbius energetikos klausimus į savo rankas. 

“Tvindkraft” vėjo jėgainė veikia iki šiol ir kiekvienais metais pagamina apie 500 MWh elektros energijos per metus, aprūpindama mokyklą ir jos pastatus nemokama elektra bei papildomomis pajamomis gaunamomis iš į tinklą pateikiamos elektros energijos.  

Susibūrimas į bendrijas užtikrino, kad atsinaujinanti energetika būtų prieinama kuo daugiau paprastų vartotojų

Po pirmosios naftos krizės viešieji finansai surinkti iš elektros energijos  vartotojų buvo nukreipiami į atsinaujinančios energetikos tyrimus. Pirmosios komercinės, didesnės nei 50 kW vėjo jėgainės buvo pradėtos gaminti jau 1980-aisiais, tačiau jos buvo per brangios individualiems vartotojams. Taip gimė energetinės bendrijos – pavieniai vartotojai ir viešosios įstaigos kartu investavo į bendras vėjo jėgaines, taip žymiai sumažindami savo išlaidas suvartojamai energijai arba užsidirbdamos iš į tinklą parduodamos elektros.  

1983 metais Danijoje taip pat buvo įkurtas “Nordic folkecenter for renewable energy” institutas skirtas atsinaujinančios energetikos ir jos prieinamumo visuomenei tyrimams. Institutas pradėjo kurti ir testuoti naujas vėjo jėgaines, pradedant nuo 20 kW iki 550 kW, ieškant technologinių sprendimų, kurie palengvintų vėjo jėgainių įsirengimą ūkininkams ir bendruomenėms. Institutas taip pat replikavo ir sukūrė naujas saulės šviesos energijos elektrinių technologijas (pavyzdžiui, saulės modulius integruotus stikle ar pastato fasade), tyrė jūros bangų energiją bei biodujų fermentacijos įrenginius ūkiuose. Šiuo metu “Nordic folkecenter for renewable energy” vaidina svarbų vaidmenį organizacijų ir žmonių edukacijoje ir atsinaujinančios energetikos istorijos išlaikyme.   

Ekskursijos metu aplankėme Thyboron uoste esančias 8 vėjo jėgaines. Pusė iš šių jėgainių priklauso vietinių bendruomenių asociacijoms, o likusios privačiai kompanijai. Šios jėgainės buvo pastatytos 2003 metais, viso parko galingumas siekia 17 MW. Vėjo jėgainių pagaminama elektros energija yra parduodama į tinklą, o uždarbis padalijamas tarp bendrijos narių. Uždarbio dydis priklauso nuo pradinės investicijos į vėjo jėgaines dydžio. Bendrijos steigimo ir vėjo jėgainių planavimo metu buvo parduota beveik 10,000 akcijų. 2021 metais šios jėgainės pagamino apie 25000 MWh elektros energijos, kuri buvo parduota už beveik 360,000 eurų. Todėl už kiekvieną turimą akciją bendrijos nariai gavo apie 36 eur.  Kiekvienais metais bendrijos išrenka 5 tarybos narius, kurie priima pagrindinius sprendimus susijusius su vėjo jėgainių veikla ir technine priežiūra.

 Mūsų grupei taip pat pasisekė aplankyti vieną iš bendruomenei priklausančių centralizuoto šildymo tiekimo sistemų. Lietuvoje tokios bendrijos nėra įmanomos ir dėl istorinio konteksto turbūt sunkiai gyvuotų. Tačiau, mūsų nuostabai Danijoje vienas trečdalis centralizuoto šildymo tiekimo sistemų priklauso bendruomenėms ir vartotojams. Mūsų aplankyta “Lem Varmeveark” šiluminė jėgainė buvo pastatyta 1963 metais ir tuo metu prie jos prisijungė 75 buitiniai ir komerciniai vartotojai. Pradžioje šildymui buvo naudojamas mazutas, tačiau po naftos krizės tai buvo pakeista į anglį ir dujas. Nuo 2002-ųjų buvo pradėta naudoti šilumos siurblius ir nuo 2008 biokuro (medienos drožlių) katilą. Dujų vartojimas buvo palaipsniui nutraukiamas ir šiuo metu vartojamas tik neatidėliotinuose situacijose (pavyzdžiui, jei pasitaiko labai šaltos žiemos dienos). 2018 metais buvo pastatyta saulės energijos šildymo sistema – jos teritorijoje yra taip pat ganomos avys. Jėgainės pelnas yra investuojamas į įrenginių atnaujinimą arba atitenka vartotojams (t.y. kai kuriais mėnesiais vartotojai neturi mokėti už šildymą). Vartotojai investavę į ir prisijungę prie šios šildymo sistemos gali sutaupyti iki 50 % šildymo išlaidų. 

Atsinaujinanti energetika daugiabučiuose namuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse – ši praktika puikiai veiktų ir Lietuvoje

Kopenhagoje aplankėme netgi 2 bendruomenių AEI projektus įsteigtus socialinių būstų asociacijose. Danijoje egzistuoja 540,000 socialinių būstų asociacijų ir ši sąvoka labai skiriasi nuo Lietuvos. Investuodami į socialinio būsto asociaciją žmonės tampa jos nariais. Tuomet už labai žemą mėnesinę nuomos kainą, jie gali naudotis vienu iš asociacijai priklausančiu būstu. Asociacijos uždarbis yra investuojamas į būstų gerinimą ir priežiūrą. Pirmieji du aplankyti projektai buvo įsirengę saulės šviesos energijos elektrines ant daugiabučių namų stogų (pirmajame projekte įrengtos elektrinės galia apie 42 kWp). Pagaminama elektros energija yra paskirstoma tarp gyventojų būstų su mažesniu (apie 50 %) tinklų perdavimo mokesčiu, o tuo momentu nesuvartota elektros energija yra paduodama į daugiabučiame name įrengtą 10 kW bateriją arba pateikiama į elektros tinklus. Uždarbis yra investuojamas atgal į asociaciją ir būsto tvarumo projektus. Šiuo atveju daugiabučiuose namuose taip pat buvo įrengtos atliekų rūšiavimo sistemos, pakeisti langų rėmai, įrengtos lietaus vandens surinkimo sistemos drabužių skalbimui ir t.t. 

Taip pat apsilankėme “EBO consult” nevyriausybinėje įstaigoje, kuri padeda įsikurti AIE bendrijoms, konsultuoja rajonus ir miestus žaliosios energetikos klausimais ir advokuoja dėl geresnių sąlygų centralizuoto šildymo ir elektros energijos bendrijoms. “EBO consult” konsultuoja AIE bendrijas finansinių paraiškų ir finansinio valdymo klausimais bei visais klausimais norint įkurti bendrijas ir asociacijas. Nacionaliniu lygiu, “EBO consult”  teikia pasiūlymus įkurti valstybinę AIE bendrijų įstaigą veikiančią vieno langelio principu, kurioje būtų suderinami visi reikalingi leidimai, finansavimo paraiškos ir pateikiama visa reikalinga informacija, taip žymiai palengvinant bendrijų atsiradimą. Prie “EBO consult” yra įrengtos   saulės šviesos energijos elektrinės automobilių stovėjimo aikštelėje – populiarėjanti praktika ir kitose šalyse, tačiau vis dar ne Lietuvoje. Ši elektrinė nedidelė ir užima tik 4 automobilių stovėjimo vietas, o pagaminama elektra yra naudojama automobilių įkrovimo stotelėje. Saulės šviesos energijos elektrinės įrengtos automobilių aikštelėse galėtų džiuginti ir gyventojus Lietuvoje. Suvartojant elektros energiją šalia esančiose daugiabučiuose tokios elektrinės atsipirktų per mažiau nei 8 metus be papildomos paramos, o įrengus automobilių įkrovimo stoteles daug greičiau. 

VšĮ “Žiedinė ekonomika” dėkoja INFORSE-Europe už suorganizuotą įkvepiančią kelionę ir kviečia atsakingas Lietuvos įstaigas atsižvelgti į pateiktus geruosius pavyzdžius iš Danijos, kuriant naujas priemones, kurios skatina AIE bendrijų atsiradimą Lietuvoje.

This publication has been produced with the financial support from the Nordic Council of Ministers. The content of this publication is the sole responsibility of the coordinators of this project and do not necessarily reflect the views or policies of the Nordic Council of Ministers.