Visoje Europoje yra virš 400 zero waste miestų ir augantis skaičius kandidatų. Prieš kelias savaites prie kandidatų prisijungė Latvijos sostinė – Ryga. Deja, kol kas nėra nei vieno zero waste miesto Lietuvoje, tad tenka girdėti nemažai mitų susijusių su zero waste miestais.
- “Mes jau (beveik) zero waste“
Kartais jau tarp verslų ir miestų pasitaiko teiginių, kad jie jau yra pasiekę zero waste lygmenį arba juda link to. Deja, dažniausiai tai tėra nedidelis žingsnis susijęs su rūšiavimu, kuris nieko reikšmingo nekeičia.
Ypač žalinga yra pakeisti vieną medžiaga kita, pvz., plastiką popieriumi. Tai tiesiog reiškia, kad nuo vienos vartojimo problemos pereinama prie kitos. Zero waste, visų pirma, yra apie prevenciją.
2. “Zero waste yra nerealu ir nepasiekiama“
Zero waste dažnai yra pateikiama kaip nereali vizija ar tikslas, maišant su tuo, kad žmonės neturėtų visiškai generuoti atliekų. Daug labiau tai yra apie sistemos, daiktų ir mūsų elgsenos pokyčius, siekiant išlaikyti kuo didesnę daiktų kaip žaliavų vertę.
Zero waste judėjimas yra kelionė link nulio atliekų. Tuo pačiu tai yra ir taršos ir neigiamo poveikio aplinkai bei klimatui mažinimas. Visi tie veiksmai taip pat prisideda prie bendruomenių gerovės ir naujų darbo vietų sukūrimo.
3. “Atliekų rūšiavimas yra per daug sudėtinga“
Atliekų rūšiavimas ir atskiras surinkimas yra būtinas siekiant miestams tapti zero waste. Mažų mažiausiai iš mišraus komunalinio atliekų srauto atskirti maisto / virtuvės atliekas, pakuotes bei kitas antrines žaliavas. Sėkmingi Italijos miestai lengvai pasiekia 80 % atskirą atliekų surinkimo lygį. Net tokie dideli miestai kaip Milanas sugeba priartėti prie šio rodiklio.
4. “Verslas nepalaikys“
Zero waste reikia bendruomenių įsitraukimo, bet verslas ir pramonė turi rodyti pavyzdį, nes būtent jie į rinką tiekia neperdirbamus daiktus. Siekiant pakeisti verslo modelius, reikia permąstyti visą sistemą.
Keletas pavyzdžių:
- Restoranai dalinasi maistu su tuo kam to reikia.
- Viešbučiai naudoja daugkartinius daiktus vietoje vienkartinių.
- Statybos įmonės nuomoja savo įrankius taisymui.
Jau daugybė verslų ivairiose Europos vietose yra pritaikę savo praktikoje zero waste, tad vietos verslai gali padaryti tą patį. Tai ypač veikia, kuomet yra atitinkama vietos bendruomenės zero waste paklausa.
5. “Niekas nemokės užstato“
Lietuvoje veikianti užstato grąžinimo sistema yra puikus pavyzdys kaip vartotojai nori susigrąžinti savo pinigus už pakuotes. Tai galima pritaikyti ir kitoms sritims, pvz., daugkartiniams kavos puodeliams, maisto išsinešimui indeliams ir pan.
6. “Nulis į sąvartyną yra zero waste“
Vienas iš pačių dažniausių mitų apie zero waste, kad esminis dalykas yra sumažinti sąvartynus. Bandydamos tą pasiekti savivaldybės ir valstybės pradeda statyti atliekų deginimo įrenginius. Nemažai tyrimų rodo, kad deginant atliekas į aplinką patenka toksinės medžiagos, o gauti pelenai nugula tame pačiame sąvartyne tik kaip komercinės atliekos. Be to, atliekų deginimo įrenginiai reikšmingai prisideda prie klimatos kaitos, nes atliekų, tokių kaip plastikas deginimas, turi panašų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį kaip anglies deginimas. Stabilizuotų atliekų siuntimas į sąvartyną yra geresnis pasirinkimas.
7. “Atliekų deginimo metu gaunama energija yra atsinaujinanti“
Atliekos nėra būtinybė, o blogos mūsų pačių sukurtos sistemos pasekmė. Jau vien tai, kad yra gaunamas milžiniškas kiekis pelenų iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų reiškia, kad deginant atliekas gaunama energija nėra atsinaujinanti.
8. “Įgyvendinti zero waste programas kainuoja labai daug“
Kuomet zero waste pradeda įgyvendinti, padidėja atskirai surenkamų žaliavų kiekis ir mažiau atliekų nukeliauja į sąvartyną ir deginimą – dažnai brangiausius atliekų tvarkymo būdus. Taip pat išauga pakartotinio naudojimo rodikliai bei taisymas, tad mažėja ir bendras atliekų kiekis. Tai reiškia, kad mažesnės išlaidos atliekų tvarkymui.
9. “Mano savivaldybė neturi kompetencijų tapti zero waste“
Gera žinia, kad yra daugybė miestų kurie jau turi tą patirtį ir gali pasidalinti su kitais miestais. Taip pat veikia visas tinklas nevyriausybinių organizacijų, kurios padeda gyventojams, savivaldybėms ir verslams tapti zero waste.
10. “Atliekos nesusijusios su klimato kaita“
Zero waste yra dalis žiedinės ekonomikos, kuomet skatinamas ilgesnis ir intensyvesnis jau dabar esančių daiktų ir medžiagų naudojimas, blogiausiu atveju – perdirbimas. Tai yra ypatingai svarbu klimato kaitos kontekste, nes reikia išgauti mažiau žaliavų, pvz. naftos pagaminti plastiko gaminiams.
Eurostat tyrimai rodo, kad mažiau atliekų ne tik sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir apsaugo ir padeda atkurti biologinę įvairovę. Mažiau atliekų yra, mažiau reikia naudoti tokiais atliekų tvarkymo būdais kaip sąvartynas ir atliekų deginimas, kurie išskiria milžiniškus kiekius ŠESD.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia visus žmones kviesti savo savivaldybes tapti zero waste ir užtikrinti geresnę ir švaresnę ateitį.