Šią savaitę Prancūzija priėmė įstatymą, kuriuo nuo 2020 bus apmokestinami skrydžiai iš Prancūzijos:
- ES viduje: ekonominės klasės bilietai – 1.5 €, verslo klasės – 9 €;
- Už ES ribų: ekonominės klasės bilietai – 3 €, verslo klasės – 18 €.
Šio naujo mokesčio tikslas yra sumažinti neigiamą aplinkosauginį skrydžių poveikį. Pirmiausia, tai turėtų kažkiek sumažinti skraidančiųjų skaičių, antra – skraidančiųjų sąskaita finansuoti ženkliai tvaresnių transporto priemonių infrastruktūrą tokios kaip traukinių. Šiuo mokesčiu Prancūzija tikisi surinkti apie 180 mln. €.
Pirmoji nuo 2018 balandžio 1 dienos skrydžio mokestį pradėjo taikyti Švedija. Skrydžiams Europoje taikomas 60 SEK (6 €), už Europos ribų – 250 SEK (24 €), tolesniems nei 6000 km atstumu – 400 SEK (38 €) mokestis.
Remiantis Švedijos skrydžių duomenimis toks mokestis sumažino skrydžių augimą perpus. Taip pat Švedijoje išplito žodis Flygskam (reiškiantis skrydžio gėda)!
Apie būtinybę įvesti skrydžio mokestį dar šių metų pradžioje pranešė Olandija, siekianti reikšmingai sumažinti savo, kaip šalies, CO2 pėdsaką. Planuojamas 7 € mokestis už skrydį nuo 2021, jeigu ES neįves atitinkamo mokesčio visiems skrydžiams bendroje ekonominėje erdvėje.
Europos Komisija skaičiuoja, kad jeigu dabartinis skrydžių tendencija išliks, tai iki 2050 m. ES aviacijos sektoriaus CO2 padidės daugiau nei 300! Ir nereikėtų pamiršti, kad pasak Boeing vadovo 80 % pasaulio gyventojų niekad neskrido, tad dauguma skrydžių padaro išsivysčiusių valstybių gyventojai.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos Respublikos Seimą įvesti mokestį už skrydžius iš Lietuvos, o gyventojus – sumažinti skrydžių skaičių ir pasirinkti tvaresnes transporto priemones (traukinį ar autobusą) ar būdus (transporto dalijimąsi, pvz. bananacar). Ir vertėtų žinoti, kad vienas skrydis iš Vilniaus į Balį prilygsta kelių metų mėsos vartojimui!