Idealus tvarus miestas pagal Greenpeace

Tarptautinė aplinkosauginė organizacija Greenpeace išleido idealaus tvaraus miesto brošiūrą. Tikimės, kad tai sudomins ir Lietuvos savivaldos atstovus ir jie pasinaudos rekomendacijomis padarydami savo miestu tvaresniais!

Tvarūs miestai yra pagrindas sustabdyti klimato atšilimą ir bioįvairovės praradimą bei žiedinės ekonomikos sukūrimą, kuri padėtų spręsti dabartines aplinkosaugines ir nelygybės problemas.

Remiantis 2050 gyventojų augimo prognozėmis, būtina, kad vietos savivaldos imtųsi iniciatyvos palaikyti tvarumą. Per artimiausius tris dešimtmečius žmonių populiacija išaugs dar apie 2 mlrd. ir pasieks apie 9.5 mlrd. gyventojų. Tai savo ruoštu ženkliai padidins žaliavų poreikį planetoje. Skaičiuojama, kad net 70 % planetos gyventojų gyvens miestuose.

Bent jau kol kas, daugumos miestų gyvenimo būdas yra netvarus. Miestai taip pat yra ir patys didžiausia energijos bei vandens vartotojai. Juose transportas sukuria didelę taršą bei nuperkama daugiausia vienkartinių produktų, kurie po to tampa atliekoms. Siekiant sumažinti neigiamą miesto gyventojų poveikį aplinkai miesto taryba, privatus sektorius bei gyventojai turėtų bendradarbiauti ieškodami patogių miestui ir tvarių aplinkai sprendimų.

Daugumai žmonių tvarus miestas asocijuojasi su atsinaujinančia energija, žaliosiomis erdvėmis, dviračių takais, gerai veikiančia atliekų surinkimo sistema, miesto sodais, švariu oru ir pan. Visi šie elementai turėtų būti įtraukti į savivaldos tarybų programą. Taip pat nereikėtų pamiršti atsižvelgti į egzistuojančią nelygybę ir gerinti aplinkosauginį tvarumą visuose miesto rajonuose.

Tvaraus miesto tema yra įtraukta į 2030 tikslus po tvaraus vystymosi tikslu numeris 11. Jis sukasi aplink tris dalis. Socialinė dalis įtraukia visus aspektus susijusius su miesto gyventojų gyvenimo kokybe, edukacijos prieinamumu, sveikatos apsauga, apgyvendinimo kaina, maisto kainomis bei apsauga. Antra dalis atsižvelgia į aplinkosaugines problemas: taršos lygį, atsinaujinančios energetikos skatinimą, žaliųjų erdvių prieinamumą, sėkmingą atliekų tvarkymo politiką ir pan. Trečioji dalis sukasi aplink ekonominius aspektus: gyventojų pajamas, užimtumą ir viešųjų paslaugų kokybę, pvz. viešojo transporto.

Tvarūs miestai yra energetiškai nepriklausomi bei panaudoja savo atliekas kaip žaliavas. Tokie miestai pašalina iš naudojimo vienkartinio naudojimo produktus, tokius kaip plastikas ir turi depozitines pakuotės sistemas. Taip pat aktyviai skatinama subalansuota dieta, su mažesniu mėsos vartojimu, organiniais produktais ir vietiniai ūkiai. Tokiuose miestuose švarus oras, nes automobilių srautai yra ribojami, o pėstiesiems bei dviratininkams yra duodami prioritetai. Prioritetai taip pat duodami ir žiediniams verslams, kurie taiso, parduoda panaudotus daiktus ar skatina daiktų dalinimąsi. Miestai skatinantys tvarų vartojimą tampa patraukliais gyventi.

Pirmiausia, negali būti tvarume be lygių galimybių užtikrinimo visiems: miesto tikslas turėtų būti gyventojams užtikrinti apgyvendinimo ir energijos prieinamumą, kokybiškas viešąsias paslaugas, apsaugą prieš skurdą. Tuo pačiu tvarumas taip pat reiškia ir demokratiškus procesus, kuomet gyventojai kiek įmanoma daugiau gali dalyvauti priimant įvairius su miesto ateitimi susijusius sprendimus.

Aplinkai draugiškas ir tvarus mobilumas mieste

  • Kova prieš užterštumą. Vidaus degimo varikliai išskiria daug teršalų ir zonų, kuriuose jie negali įvažiuoti sukūrimas padeda mažinti tokią taršą.
  • Viešųjų erdvių perskirstimas. Prioriteto suteikimas pėstiesiems ir dviratininkas kartais nepaliekant erdvės automobiliams.
  • Viešojo transporto gerinimas. Ne visi gali naudotis dviračiais ar pasiekti savo tikslą pėsčiomis, tačiau visiems gyventojams turi būti užtikrintas prieinamas ir patogus viešasis transportas.
  • Srautų sumažinimas. Pvz., uždraudžiant įvažiuoti ar keliant mokesčius už įvažiavimą į tam tikras erdves ar kiek įmanoma nukreipiant srautus į aplinkelius.

Sveikas ir tvarus maistas. Paskutinės mokslinės studijos skatina pradėti laikytis Planetos Sveikatos Dietos. Ši dieta yra panaši į Viduržemio jūros dietą, kurioje didžiausią dalį sudaro daržovės, bet taip pat nedidelę joje vietą turi ir žuvis, mėsa bei kiti gyvūniniai produktai. Tokios dietos pasirinkimas leistų pagerinti tiek mūsų tiek planetos sveikatą. Milano miesto maisto politikos paktas yra paktas sukurti tvarias maisto sistemas, prie kurio turėtų prisijungti kiekvienas miestas. 10 indikatorius matuojantis miesto judėjimą link tvarumo yra mėsos suvartojimas gyventojui.

  • Planetos sveikatos dieta savivaldybės institucijų valgyklose.
  • Organinis, vietos ir sezoninis maistas viešuosiuose renginiuose.
  • Prisijungti prie Milano pakto.
  • Miestai be megafermų. Savivaldybės atstovai gali neleisti savo teritorijose statyti didelio fermų, o skatinti nedidelius ir vidutinio dydžio tvarius ūkius.
  • Skatinti restoranus siūlyti Planetos sveikatos dietą.

Atliekų tvarkymas ir žiedinė ekonomika. Perėjimas nuo išmetimo kultūros, kuomet atliekos šalinamos sąvartynuose ar sudeginamos, į dalijimosi, taisymo ir perdirbimo.

  • Miestai laisvi nuo vienkartinio plastiko.
  • Renginiai be vienkartinio plastiko.
  • Vanduo iš krano!
  • Progresyvus mokestis už atliekų kiekį.
  • Atskiras ne tik antrinių žaliavų, bet ir maisto ir virtuvės atliekų surinkimas.
  • Skatinti daiktų dalinimąsi, antrinį panaudojimą ir taisymą.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” neabejoja, kad miestai pritaikę šiuos principus taptų ne tik patogesni bei sveikesni gyventi, bet ir pritrauktų daugybę naujų gyventojų ir inovatyvių verslų!