Kaip ES kovoja su plastiko tarša ir ką mes – vartotojai – galime padaryti?

Per daugiau nei 50 metų pasaulinė plastiko gamyba ir vartojimas padidėjo 20-ia kartų: nuo 15 milijonų tonų 1964 m. iki 311 milijonų tonų 2014 m. Numatoma, jog per ateinančius 20 metų pastarasis kiekis išaugs dvigubai. Europoje kasmet sukuriama apie 25,8 milijonai plastikinių šiukšlių ir tik 30 proc. jų yra surenkama ar išrūšiuojama. Visas kitas plastikas kaupiasi gamtoje, nesuirdamas ir kenkdamas sveikatai. Net 85 proc. vandens telkinių taršos sudaro plastikas. Taigi, plastiko žala jau gerokai viršija naudą, kurią ši medžiaga atneša visuomenei. Dėl to ES ėmėsė veiksmų ir 2019 m. patvirtino dar 2018 m. pasiūlytą direktyvą, kovojančią su plastiko tarša.

Apie šią direktyvą jau turėtumėte būti girdėję. Tikriausiai, daugiausiai žinote apie tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių (balionų lazdelės, vienkartiniai indai ir įrankiai, ir kt.) prekybos draudimą, įsigaliojantį 2021 m. liepos mėn.  Tačiau galbūt ne visi žinote, jog šis draudimas yra tik viena iš daugelio direktyvos dalių. Kitos dalys – artimesnės ar tolimesnės laike, yra tiek pat svarbios. Ir svarbios ne tik politikams ar įmonėms, bet ir vartotojams. Taigi, šiame straipsnyje pristatysiu direktyvą ir paaiškinsiu, ką dabar ir vėliau galime padaryti kiekvienas iš mūsų.

Ką sako SUP direktyva – schema

Dauguma politikų, nevyriausybinių organizacijų (toliau „NVO“) šį naują dokumentą trumpai vadina SUP direktyva (SUP yra angliškos frazės „single use plastic“ trumpinys). Svarbu atkeipti dėmesį, jog į direktyvoje minimus SUP (single use plastic) gaminius įeina prekės, kurios yra pagamintos vien iš plastiko, sudėtyje turi plastiko (įskaitant plastiku dengtą popierių), arba yra pagamintos iš vadinamojo ekologiško ar bio plastiko*. Štai kaip vizualiai galime ją suvokti (pasinaudojau Zero Waste Europe ir Break Free From Plastic dokumentais ir paruošiau schemą, labiausiai viską aprėpiančią).

*šiuo metu dar nėra tokio dalyko, kaip suyrantis ar aplinkai saugus plastikas, nebent jis būtų kompostuojamas tam specialiose industrinėse vietose. Bio, ekologiški ir panašūs plastikai skiriasi nuo įprasto plastiko tuo, jog jie gamtoje greičiau subyra į smulkesnes daleles, tapdami mikroplastiku – dar kenksmingesniu aplinkai, nes negalima jo lengvai surinkti.

Prekės, kurioms jau pakanka tvarių alternatyvų – uždraudžiamos nuo 2021 m. vidurio

Apie plastiko taršą ir plastiko nesuirimą gamtoje kalbama jau nemažai metų. Didžiausias dėmesys buvo nukreiptas į vienkartinius plastikinius gaminius, kurie kelia grėsmę gyvūnams, sveikatai bei ypatingai teršia aplinką dėl didelių vartojimo mastų: šiaudeliai, ausų krapštukai su plastikine „rankenėle“, vienkartiniai indai, įrankiai ir gėrimų maišikliai, balionų lazdelės, visi vienkartiniai indai maistui, šaltiems ir karštiems gėrimams, pagaminti iš polistireno.

Kadangi šiems gaminiams rinkoje jau yra pakankamai tvaresnių alternatyvų, tai ES nuo 2021 m. juos uždraudžia paleisti į rinką ir jais prekiauti. Kai eina kalba apie tvaresnes alternatyvas, tai yra įvairių variantų: vienkartinių ir daugkartinių produktų iš metalo, medžio, šiaudų, stiklo, gumos ir t.t.

SVARBU: bet koks vienkartinių gaminių vartojimas (net jei tai būtų ne plastikas) yra kenksmingas aplinkai dėl jų gausos: pvz., dažniau perkant medinius vienkartinius gaminius, bus daugiau kertama miškų, o tai vis dėlto nėra tvaru. Todėl pats geriausias sprendimas yra ieškoti neplastikinių ilgalaikio naudojimo alternatyvų ir sužinoti, kaip jas prižiūrėti. Nėra labai labai blogai ir plastikiniai ilgai naudojami gaminiai, jei tas plastikas saugus sveikatai.

KĄ MES GALIME PADARYTI: nelaukdami 2021 m. vidurio, dabar atsisakykime šių gaminių, pirkime tvaresnes (geriausiai, ilgalaikio naudojimo) alternatyvas, nešiokimės su savimi, į gamtą vežkimės ir naudokime per šventes daugkartinius maisto indelius, puodelius ir šiaudelius.

Žinomumo apie problemą sklaida – atsakomybė visiems dalyviams, įskaitant mus

Dar ne visi žino, kad plastikas visiškai nesuyra, kokie yra taršos mąstai, kur nukeliauja mūsų kasdienės šiukšlės, jog įprasti mėnesinių produktai ir cigarečių filtrai turi plastiko ir t.t. Už informacijos apie problematiką sklaidą yra atsakingi visi: ES institucijos, šalių vyriausybės, NVO, gamintojai, prekių platintojai bei mes patys.

Apie ką turi būti kalbama:

  1. Apie ilgalaikio naudojimo produktus, pernaudojimo galimybes, pernaudojimo sistemas bei kaip tinkamai išmesti šiuos produktus: 1) maisto taras; 2) prekių įvyniojimus ir pakelius;  3) gėrimų taras iki ir įskaitant 3L;  4) gėrimų dangtelius;  5) mėnesinių paketus, tamponus ir jų aplikatorius; 6) tabako produktus ir jų filtrus;  7) šlapias servetėles;  8) balionus;  9) lengvus plastikinius maišelius.
  2. Apie geriausias šiukšlių tvarkymo praktikas.
  3. Apie netinkamo šiukšlių tvarkymo (šiukšlinimo) įtaką aplinkai, ypač vandens telkiniams.
  4. Apie netinkamo šiukšlių tvarkymo (šiukšlinimo) įtaką kanalizacijos sistemoms.

KĄ MES GALIME PADARYTI: mes ne tik turime rūpintis tuo, kad žinotume, kaip tvarkytis su šių prekių šiukšlėmis, stengtis vadovautis tomis žiniomis, bet ir kalbėtis apie tai su kitais.  

Reikalavimai prekių žymėjimui – ar žinome, kur yra plastiko?

Tabakas ir jų filtrai, paketai mėnesinėms bei tamponai, balionai bei šlapios servetėlės yra kita grupė prekių, kurioms skiriamas dėmesys dėl didžiulio jų vartojimo. Tabakas ir jų filtrai yra 2-a pasaulyje daugiausiai randamų šiukšlių kategorija. Liūdniausia yra tai, kad dalis žmonių nežino, jog cigarečių filtruose, tamponuose, paketuose bei šlapiose servetėlėse yra plastiko bei chemikalų, o jų kasdienis vartojimas ypatingai kenkia sveikatai bei aplinkai.

Šių prekių gamintojams bus taikomi specialūs reikalavimai, bet pirmiausia – iki 2021 m. vidurio, yra reikalaujama žymėjimo pakeitimų. Gamintojai ant šių prekių pakuotės turi aiškiai informuoti vartototoją apie jose esantį plastiką, neigiamą šių prekių įtaką gamtai, kai jos tampa šiukšlėmis, bei kaip jas tinkamai išmesti.

KĄ MES GALIME PADARYTI: stenkimės nepirkti vienkartinių paketų, tamponų ir šlapių servetėlių bei rasti ilgalaikio naudojimo alternatyvų joms. Jei vis dėlto šias prekes naudojate bei rūkote, pasirūpinkime tvarkingai išmesti šiukšles į joms skirtas vietas. Kiek pavyksta, atsisakykime naudoti prekes tų gamintojų, kurie nesilaiko žymėjimo reikalavimų, ir atsisakykime tokių prekių, dėl kurių plastiko buvimo sudėtyje turime abejonių.  

Reikalavimai gamintojams – kas atsakingi už taršą?

Daug metų atsakomybė už taršą buvo perduota šalių vyriausybėms, apskričių savivaldybėms, kai kurių industrijų (turizmo, žvejybos) įmonėms bei vartotojams. Mes mokame mokesčius už šiukšlių surinkimą, aplinkos valymą, rūšiuojame, savanoriškai tvarkome aplinką, savivaldybės skirsto tam kaštus ir rūpinasi švara. Pvz., UK savivaldybės kasmet išleidžia 18 milijonų EUR paplūdimių valymui, Olandija ir Belgija – apie 10,4 mln. EUR.

Su šia nauja direktyva akys nukreipiamos į gamintojus ir didžiulę prekių pasiūlą. Išplėstinė atsakomybė gamintojams (angliškai „extended producer responsibility“) yra apie tai, kad gamintojai turi finansuoti informacijos sklaidą, tinkamą šiukšlių tvarkymą, aplinkos valymą ir duomenų surinkimą bei ataskaitų parengimą. Plastikiniai gaminiai yra pigūs dėl to, jog jų taršos padarinių kaštai neįtraukiami į kainą. Aišku, tai nebūtinai reikš, kad visi plastikiniai gaminiai brangs vartotojams, bet tai tikrai reikš, jog ES šalių vyriausybės tiek didins gamintojams mokesčius, tiek rems tvarias iniciatyvas.

Kol kas ES paliko laisvę šalių vyriausybėms derėtis su savo industrijų atstovais bei sukurti tinkamas gamintojų atsakomybių sistemas. NVO nėra patenkintos, jog palikta tiek daug laiko derėtis (iki 2023-2024 m.), ir turi abejonių, kiek kokybiškai šios schemos bus įgyvendintos. Schemos turi įtraukti eko-moduliacinius mokesčius, atsižvelgiant į prekių pernaudojimą, rūšiavimo ir perdirbimo galimybes, sudėtyje esančius chemikalus. Gamintojai turėtų būti skatinami kurti tvarų prekių dizainą, naudoti tvaresnes medžiagas bei peržvelgti chemikalų saugumą.

KĄ MES GALIME PADARYTI: būkime aktyvūs sprendimuose ir reiklūs labiausiai teršiantiems gamintojams (apie tai daugiau: Brand Audit Report) bei savo vyriausybėms už tai, kad jie protingai ir pakankamai atiduotų atsakomybės gamintojams, remtų tvarias iniciatyvas.

Prekės, jau minimos kitose ES direktyvose

Kai kurios prekės (gėrimų taros iki ir įskaitant 3L, produktų įvyniojimai ir pakeliai, maisto taros, lengvi plastikiniai maišeliai, žvejybos tinklai) jau minimos kitose ES direktyvose: pvz., pakuočių šiukšlių direktyva nurodo vieną iš veiksmų – įgyvendinti gamintojų atsakomybės schemas visoms pakuotėms iki 2025 m., ir iki tų metų rūšiuoti 50% plastikinių pakuočių. Kad būtų sumažintas šių prekių vartojimas ir tarša, bus imtasi įvairių veiksmų: nuo informacijos sklaidos iki aplinkos valymo.

MES GALIME PADARYTI: grąžindami depozitines taras nepamirškime pridėti jų dangtelių, rūšiuokime plastikines pakuotes, atsisakykime plastikinių maišelių, vietoj jų naudodami daugkartinius neplastikinius.

Prekėms, kurioms neturime lengvai prieinamų alternatyvų, bet jų vartojimas augs

Indeliai maistui išsinešti, vienkartiniai puodeliai dar neturi lengvai prieinamų tvaresnių alternatyvų (sąlyginai), bet jų vartojimas numatoma, kad augs. Dėl to, ES iškėlė ambicingą tikslą sumažinti šių prekių vartojimą iki 2026 m., lyginant su 2022 m. Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, ES šalys imsis įvairių veiksmų: nusistatys savo vartojimo rodiklius, skatins ilgalaikio naudojimo prekes, pasinaudos įvairiais finansiniais instrumentais (depozito-grąžinimo sistemos) bei įvairiose vietose pritaikys draudimus naudoti šias prekes (pvz., viešose įstaigose).

KĄ MES GALIME PADARYTI: su savimi nešiokimės daugkartinius maisto indelius ir puodelius, naudokime juos restoranuose, kavinėse, degalinėse ir kitur.

Tvarumas: saikingas vartojimas, sėkmingos pernaudojimo sistemos ir informuotumas

Tai kartoju kiekviename savo straipsnyje, tai ir čia noriu pabrėžti J Tvarumas nėra ekologiškų prekių vartojimas vietoj įprastų. Tvarumas – tai:

  1. Saikingas vartojimas: vietoj kelių pigių megztinių su plastiku sudėtyje nusipirkime vieną iš natūralios medžiagos, vėliau jį panaudokime kitai paskirčiai, o galiausiai natūrali medžiaga suirs gamtoje.
  2. Sėkmingos pernaudojimo sistemos mūsų kasdienybėje: kuo daugiau turėsime ir naudosime kokybiškų daugkartinių (geriausia neplastikinių) prekių namuose ir savo rankinuke/ mašinoje ir pan., tuo mažiau pirksime vienkartinių produktų.
  3. Sėkmingos pernaudojimo sistemos stambesniu mastu: jau Lietuvoje turim nuostabų pavyzdį – CupCup. 2019 m. jie aptarnavo Green Stone, Pudra, Devil Stone, Sūpynės Fest, DT Camp, Cape Kablys, Kuršių marių regata festivalius, sutaupydami 90 300 vnt. vienkartinių plastiko bokalų bei išvengdami 722,4 kg plastiko atliekų.
  4. Informuotumas: žinokime, kiek kur yra plastiko bei chemikalų, kur išmesti šiukšles, nekenkiant aplinkai, ieškokime ilgalaikio naudojimo alternatyvų.

Mažais žingsneliais

Prisipažinsiu, ne visada man pavyksta laikytis visų principų: kartais kokybiški natūralūs rūbai yra šiek tiek per brangūs, perėjimas prie tvaresnių namų, grožio bei kelionių įpročių kainuoja ir reikia priprasti, apie plastiką yra tiek daug informacijos, jog tik po truputį ją įsisavinu ir tikrai ne visada suprantu, ką perku. Todėl į priekį judu mažais žingsneliais.

Ramaus ir užtikrinto judėjimo tvaresnio gyvenimo link, tausojant mūsų mylimą planetą, linkiu ir jums!

Straipsnį parengė: Marija Šilinskytė

Šaltiniai:

  1. Zero Waste Europe. Unfolding the SUP directive: https://rethinkplasticalliance.eu/wp-content/uploads/2019/05/ZWE_Unfolding-the-SUP-directive.pdf
  2. Break Free From Plastic. Moving away from single use: https://www.breakfreefromplastic.org/wp-content/uploads/2019/10/2019_10_10_rpa_bffp_sup_guide.pdf
  3. Break Free From Plastic. The Brand Audit Report: https://www.breakfreefromplastic.org/globalbrandauditreport2019/
  4. Plastic Atlas: https://www.boell.de/en/plasticatlas