DAUGKARTINIAI PRODUKTAI: ką nuolat naudoja žmonės, atradimai ir ZW parduotuvių įžvalgos

Zero waste (toliau – ZW) terminas daliai žmonių jau nebe naujiena. Judėjimas, gimęs iš poreikio mažinti plastiko taršą, jau iš lėto tampa įstatymų ir sisteminių pokyčių dalimi. Nors dar yra nemažai ką nuveikti, šiame straipsnyje mes norime pasidžiaugti ir pasidalinti tuo, ką daugkartinio naudojimo renkasi žmonės, kokius netikėtus atradimus jie padarė, kas perkamiausia ZW parduotuvėse[…]

Zero Waste apsipirkinėjimas: galimybės, kainos

Kad geriau suprastų Zero Waste (toliau – ZW) apsipirkinėjimą Europoje,  Eunomia, Zero Waste Europe, Reseau Vrac atliko 10-yje šalių įsikūrusių bepakuočius produktus siūlančių parduotuvių tyrimą ir numatė ateities tendencijas. Iš esmės ZW rinka auga; ES 2030 m. pardavimai turėtų sudaryti apie 1,2 milijardus Eur. Tyrime buvo pasirinktos parduotuvės, kurios didžiąja dalimi siūlo bepakuočius produktus ir neanalizuotos[…]

Daugkartinės pakuotė – išeitis iš pakuočių krizės

Skaičiuojama, kad apie Europoje pakuotėms sunaudojama apie 50 % popieriaus ir 40 % plastiko. Tuo pačiu pakuotės sudaro apie trečdalį visų komunalinių atliekų. Su Covid-19 pandemijos atsiradimu, pakuočių kiekis išaugo dar labiau. To pavyzdys yra pakuočių kalnai Vilniuje ir nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei pakuočių tvarkymo organizacijos (“Žaliasis taškas”, “Gamtos ateitis” ar “Pakuočių tvarkymo organizacija”)[…]

Palyginimas: vienkartinė ir daugkartinė pakuotės, jų poveikis aplinkai

Augant populiacijai, greitėjam gyvenimo tempui bei sparčiai vystantis technologijoms, paruoštų produktų vartojimas pasidarė kaip niekad didelis. Jau dabar Europoje apie 36 proc. namų ūkio atliekų sudaro pakuotė. Kol kiekviena šalis atskirai susiduria su šiukšlių tvarkymo ir per greito resursų eikvojimo sunkumais, visame pasaulyje prarandama 80-120 milijardų dolerių dėl pakuotės, kuri galėtų būti dar kartą panaudojama[…]

Daugkartiniai gėrimų buteliai Lietuvoje – fikcija ar galimybės?

Lietuvos ekonomika ne tik, kad nemažina savo klimato kaitos pėdsako, remiantis Aplinkos ministerija, 2019 m. ŠESD išmetimai didėjo 1 %, bet ir turi mažėjantį žiediškumo indeksą, kuris 2019 m. tesiekė 4 %. Esant tokiai ekonomikos dinamikai, reikia imtis visokių įmanomų priemonių. Daugkartinės pakuotės yra vienos iš tokių! Lietuvoje buvo nemažai diskutuojama apie stiklo pakuotės surinkimą[…]