Remiantis pačiais įvairiausias tyrimais (čia), daugkartinės pakuotės yra pats draugiškiausias pasirinkimas aplinkai. Taip yra dėl to, kad nebereikia naujos pakuočių gamybos, o tereikia susigrąžinti ir išplauti jau esamas. Taip pat, žvelgiant iš klimato perspektyvos, ne kiekviena daugkartinė pakuotė yra vienodai gera. Pačios tvariausios – pagamintos iš PET. Daugkartinis PET yra geriau prieš daugkartinį stiklą, nes[…]
Naujoje JT aplinkos programos ataskaitoje (čia) teigiama, kad iki 2040 m. plastiko tarša galėtų sumažėti 80 proc., jei šalys ir įmonės, naudodamos esamas technologijas, imtųsi esminių politikos ir rinkos pokyčių. Ataskaitoje, kuri paskelbta prieš antrąjį Paryžiuje vykstančių derybų dėl pasaulinio susitarimo dėl kovos su plastiko tarša raundą (gegužę), apibūdinamas pokyčių, kurių reikia norint sustabdyti plastiko[…]
2020 metų kovo 6 d. Lietuva su kitomis 13 Europos valstybių pasirašė Europos plastiko paktą skirtą kovai su vienkartinio plastiko gaminių ir pakuočių vartojimo keliamomis problemomis – tarša plastiko atliekomis ir sudėtingu jų tvarkymu. Paktu siekiama, kad iki 2025 m. vienkartinių plastiko gaminių ir pakuočių iš žaliavinio plastiko naudojimas Europoje būtų mažinamas bent 20 proc.,[…]
Paviešintas jau penktasis Prekės ženklų auditas (atsisiųsti galima čia). Toliau karaliauja Coca-cola, Pepsico ir Nestle. VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją ir LR Seimą imtis veiksmų, kad tik daugkartinės ir perdirbamos pakuotės patektų į Lietuvos rinką.
Aplinkos ministerijai nesiimant reikšmingų veiksmų, panašu, kad plastiko naudojimas Lietuvoje toliau reikšmingai augs, o su juo ir mikroplastiko tarša. Visgi sprendimai tam yra, tačiau jie reikalauja reikšmingų reguliacinių pokyčių prioritizuojant prevenciją. Mokslininkams mikroplastikas (mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės) kelią nerimą jau seniai. Per pastaruosius 20 metų buvo sukaupta daug neraminančių įrodymų, kad mikroplastikas turi[…]