Bepakuočiai produktai: kur įsigyti Vilniuje, ir kokia yra šiukšlių tvarkymo hierarchija?

Sveiki! Po informacinio straipsnio apie ES kovą su plastiko taršą, grįžtu su pasidalinimais apie gyvensenos pakeitimus. Šįkart rašau apie labai svarbią zero waste pasaulio dalį – bepakuotes prekes (palaidus produktus ir papildymus). Prieš įsigilinant į kas ir kur, papasakosiu, kokia yra aplinką tausojanti daiktų/ šiukšlių/ pakuočių tvarkymo hierarchija.

Daiktų/ šiukšlių/ pakuočių tvarkymo hierarchija

Ši Zero Waste Europe apversta piramidė yra skirta tiek vartotojams, tiek verslams, tiek institucijoms. Kaip ir kituose straipsniuose, aš labiausiai domiuosi, ką gali padaryti vartotojas, keisdamas savo gyvenseną ir prisidėdamas prie sprendimų priėmimo.

Geriausia praktika yra trys viršutinės dalys:

  1. Refuse/Rethink/Redesign – atsisakykime mums nereikalingų produktų ar pakuočių, pergalvokime bei sukurkime naujas verslo ir vartojimo sistemas, prekes ir pakuotes, kad išvengtume žaliavų eikvojimo ir šiukšlių.
  2. Reduce and reuse – sumažinkite vartojimo įtaką aplinkai toksiškumo, kiekio ir ekologinio pėdsako atžvilgiu. Vietoj vienkartinių/ kelių kartų naudojimo prekių pasirinkime daugkartinio naudojimo (pernaudojimas tai pačiai paskirčiai) ir pernaudokime, ką tik galime kitai paskirčiai, išlaikant šių daiktų vertę*.
  3. Preparation for reuse – išvalykime, patikrinkime ir pataisykime daiktus ar jų dalis, kurie jau tapo šiukšlėmis (nebenaudojami tai pačiai paskirčiai arba kitai paskirčiai, išlaikant daiktų vertę), kad galėtume pernaudoti juos įvairioms kitoms paskirtims kuo ilgiau*.

*čia svarbu atskirti 2-ą ir 3-ią punktus. Aukštesnis punktas kalba apie daiktų vertės išsaugojimą (reuse), o žemesnis – apie daikto pernaudojimą žemesnės vertės paskirčiai, kai jau daiktas tampa šiukšle (angliškai „downscaling“). „Downscaling“ pavyzdys būtų plastikinių buteliukų supjaustymas ir pernaudojimas vietoj vazono (jie, tikėtina, jog išsilaikys trumpiau nei įprasti keramikiniai vazonėliai ir dėl to reiks dažniau pakeisti). Reiktų kuo labiau koncentruotis į 2-ą punktą.

Tada eina kitos trys dalys, į kurias patenka ir rūšiavimas:

  1. Recycling/composting/anaerobic digestion – čia yra kalba apie aukštos kokybės atskirų šiukšlių tipų rūšiavimą, pvz., maisto likučių kompostavimą ir komposto panaudojimą sodyboje arba deposito surinkimo stoteles, išrūšiuojančias taras pagal žaliavų pobūdį.
  2. Material and chemical recovery – technologijos, siekiančios sukurti naujas žaliavas kokybiškų daiktų gamybai, panaudojant maišytas šiukšles ir atliekas po rūšiavimo.
  3. Residuals management – aukščiau nepanaudotos šiukšlės yra biologiškai stabilizuojamos ir nuvežamos į savartynus.

Į paskutinę piramidės dalį, kuri yra nepriimtina kalbant apie aplinkos ir sveikatos tausojimą, įeina tokie šiukšlių tvarkymo būdai: šiukšlių deginimas, paverčiant tai energija (incineration), plastiko pavertimas kuru, biologiškai nestabilizuotų šiukšlių laikymas savartynuose, pirolizė, šiukšlių išmetimas tam netinkamose vietose, atviras šiukšlių deginimas ir šiukšlinimas, cheminis perdirbimas. Kai kam gali kilti klausimas, kodėl tai yra blogai? Tokie šiukšlių tvarkymo būdai neskatina mažinti vartojimo ir pereiti prie Zero Waste, sveikatą ir aplinką tausojančių verslo sistemų bei gyvensenos; sukuria ‚užburtą ratą‘ didelės pasiūlos ir paklausos vartojimo kultūroje.

Bepakuočių produktų vieta hierarchijoje

Bepakuočiai produktai patenka į aukščiausias dvi hierarchijos dalis: jos keičia mąstymą apie produktų pirkimą ir jų pakuotės įtaką sveikatai ir aplinkai bei pernaudoja indelius tai pačiai paskirčiai. Pats paprasčiausias ir daugumai Lietuvoje dar gerai prisimenamas pavyzdys: pieno prisipylimas iš vietinio ūkininko į tam skirtą daugkartinę tarą, kuri gali būti lengvai išvaloma.

Palaidi produktai ir pasipildymas – seniai žinomas ir naujai atgimęs būdas apsipirkti

Rytų Europoje palaidi produktai nėra naujas ar retas dalykas: mes turime vaisių, daržovių, riešutų, sėklų, saldainių ir sausainių bei kitų kepinių prekybos centruose; nesunkiai randame stendų su palaidais džiovintais vaisiais, uogomis, riešutais, arbatomis ir prieskoniais; galiausiai, beveik visuose miestuose ir miesteliuose įsikūrusiuose ūkininkų turgeliuose galime įsigyti nesupakuotų sūrių, mėsos, duonos, daržovių bei kitų produktų. Tačiau yra nemažai kasdienių ir retesnių prekių, kurių nesupakuotų beveik neberasime: kruopų, makaronų, pieno produktų, lapinių daržovių, miltų, šokoladų ir taip toliau.

Be to, įsivaizduokite įprastą vidutinių-aukštų pajamų žmogų, kuris turi šeimą, pastovų darbą ir kitų veiklų ar pareigų. Toks žmogus, neturėdamas laiko ar energijos, su savomis taromis ar be jų tikriausiai nevažinės per skirtingas vietas, ieškodamas palaidų produktų ar produktų pasipildymui, o nueis į prekybos centrą ir įsigis prekių, kurios beveik visos bus supakuotos. Galbūt jis/ji užsinorės pomidoro skonio turinčių aukštesnės kokybės pomidorų ar ekologiškų bananų ir sėklų, kurios visos bus supakuotos. Prie viso to pridėkitė tokias dažnai naudojamas prekes kaip kosmetiką, valymo priemones, vienkartinius kavos puodelius ir maisto išsinešimui indelius, vitaminus ir t.t. Kiekviena supakuota prekė sukuria (dažniausiai) plastikines arba maišytas šiukšles, kurių nebėra kaip panaudoti (geriausiu atveju galima bus panaudoti dar kelis kartus) ir dalies negalima bus perdirbti net sėkmingai išrūšiavus.

Palaidų produktų pirkimas į daugkartines taras/ maišelius bei skysčių pasipildymas yra seniai žinomas ir naujai atgimęs būdas apsipirkti, tausojant aplinką bei sveikatą. Apie prekybos centruose, turgeliuose ir stenduose randamus produktus  bei kaip svarbu su savimi nešiotis daugkartinius kavos puodelius ir maisto indelius į kavines ir restoranus nekalbėsiu. Man įdomiau, ar galima bei kur įsigyti palaidų kruopų, makaronų į savo arba bent popierinę tarą, pasipildyti kosmetikos, odos ir plaukų priežiūros bei namų valymo priemonių.

*Ateityje atskirai parašysiu straipsnį apie tai, kokios šalys leidžia su savo indeliu pasiimti prekybos centrų vitrinose esančių nesupakuotų gaminių: mėsos, salotų, kotletų ir kt., ir kaip tai veikia.

Palaidų produktų bei kosmetikos ir valymo priemonių papildymo vietos Vilniuje

Internete bei iš įvairių šaltinių sužinojau apie kelias jau seniau veikiančias bei naujas palaidų produktų parduotuves, susikroviau įvairių indelių ir iškeliavau pirkti produktų. Norėjau patikrinti, ar galima piltis į savo tarą bei kokius maišelius parduotuvė paduoda, jei neturi savo indelių.

Radau kelias parduotuves Vilniuje:

1. „Zeroteka“, adresu Klaipėdos g. 3 (Vilniaus senamiestis). Čia galima į savo indelius arba vietoje parduodamas stiklines taras ar popierinius maišelius įsipilti makaronų, miltų, druskos, ryžių, grikių, ankštinių produktų, šampūno, dušo žėlė, rūbų plovimo, namų valymo priemonių, skalbiklio, prieskonių, džiovintų vaisių, riešutų sviesto ir daugiau. Aptarnavimas labai draugiškas bei atviras.

Deja, dauguma plaukų ir odos priežiūros, valymo priemonių yra Faith in Nature prekės ženklo, kuris neturi tarptautinių natūralios ar ekologiškos kosmetikos sertifikatų. Vis dėlto, priemonės yra pakankamai natūralios, lyginant su dauguma produktų prekybos centruose, ir planuoju jų užsipilti ateityje. Aišku, yra ir keli kiti prekių ženklai, pvz., Coslys (sertifikuoti COSMOS Organic).

Dauguma produktų yra ekologiški, natūralūs ar sveikesni.


2. „Alpana Unpacked“, adresu T. Kosčiuskos g. 21 (Antakalnyje). Čia asortimentas yra mažesnis, bet galima rasti keletą įdomių dalykų. Be palaidų makaronų, ryžių, grikių, ankštinių produktų, arbatos, riešutų, prieskonių, taip pat galima įsigyti ožkos sūrio, varškės sūrio ir šaldytų naminių koldūnų bei balandėlių mažais kiekiais (vis dėlto šie produktai yra didesniais kiekiais supakuoti į plastikinius maišelius ar kitokią plastikinę pakuotę). Taip pat čia galima įsipilti Winni‘s skalbiklio ir namų valymo priemonių. Laisvai naudokite savo indelius.


3. „Urban Earth Lovers“, adresu Tilto g. 21 (Vilniaus senamiestis). Parduotuvė siūlo porą papildymo galimybių: FILL prekės ženklo indų ploviklį, skalbimo miltelius ir skystį bei namų valymo priemones. Galima atsinešti tiek savo indelį, tiek nusipirkti FILL siūlomą ir įsipilti produkto.

Taip pat šioje parduotuvėje galima įsigyti ekologiškos kosmetikos ZAO ir jos papildymus (juos galima įsigyti ir Barboroje internetu). Deja, tušo ir lūpų blizgio papildymai yra plastikinėje pakuotėje. Kitaip tariant, išorinė medinė pakuotė nekinta, bet į vidų dedasi papildymas su plastikine pakuote. Kadangi tai bet kuriuo atveju sukuria dar vieną plastikinę pakuotę, o tušas nepabrėžia mano blakstienų taip, kaip norėčiau, nusprendžiau, jog naudosiu įprastus tušus. Atkreipiu dėmesį, jog aš nesidažau kasdien, todėl tušą naudoju labai ilgai.


4. „Uoga uoga“ salelėse CUP ir OZO prekybos centruose. Maždaug nuo 2020 m. kovo mėn. čia bus galima įsipilti jų gaminamų šampūnų, dušo želė ir vonios putų į jų parduodamas aliumines 250 ml. taras. Už tarą reiks mokėti tik pirmą kartą, o vėliau atėjus, grąžinsite seną tarą ir į naują švarią įpils norimo produkto. Deja, dėl to, kad tai yra natūrali šviežia kosmetika, kuri gali reaguoti su bakterijomis, bus duodami jų pačių išvalyti indeliai, bet už juos reikės mokėti tik pirmą kartą. Beje, šiuos pilstomus produktus bus galima rasti ir Kaune Molo prekybos centre.

5. „My Studio“ salonas, adresu Smolensko g. 10D – 9 (Vilniaus senamiestis). Čia galima įsigyti jų gaminamo profesionalaus plaukų šampūno silpniems/ pažeistiems plaukams kokį tik norimą kiekį ir į savo tarą (didesniam kiekiui taikomos nuolaidos, o įprasta kaina – 4 eur už 100 ml.). Parduodamas tik vienas šampūnas ir jo aprašymą galite pamatyti čia.

6. „Riešutai Jums“ Ogmios mieste (Šiaurės miestelis). Čia galima įsigyti daugiau nei riešutus ir džiovintus vaisius: yra palaidų ryžių, sėklų, saldainių, krekerių, dribsnių, makaronų, ankštinių produktų. Vis dėlto, savo atsineštos taros naudoti neleidžia, o produktus reikia pilti į jų popierinius maišelius su plastikiniu (!!!) langeliu. Paskambinau paklausti, ar planuoja naudoti paprastus popierinius maišelius be plastiko ir atsakymas buvo griežtas ir nemalonus „neplanuojam“.

Šią parduotuvę įtraukiau į sarašą dėl to, kad ji neseniai atsidarė ir apie ją diskutuoja Zero Waste lietuvių bendruomenė.

Daugiau: čia dar galite rasti informaciją apie tai, kada ir kur dirba turgeliai bei kur galima įsigyti ūkininkų produkcijos Vilniuje. Taip pat siūlau užsukti produktų į centrinius turgus (Vilniuje Kalvarijų turgus, Kaune Centrinis turgus).

Vietinė gamyba ir/ar prekyba – sena praktika su naujovišku cinkeliu

Plastikas sukėlė prekybos revoliuciją – supakuotas prekes galima parsisiųsti iš bet kurios pasaulio vietos, įsigyti ką tik norime internetu. Taigi palaidų produktų pirkimas ir valymo bei kosmetikos priemonių pasipildymas į savo tarą reikštų vietiškai gaminamų produktų vartojimą ir/ar prekių įsigijimą iš tame pačiame mieste esančių fizinių pardavimo taškų. O tai keičia gyvenseną ir mąstyseną apie vartojimą. Ne viską galime įsigyti vienoje vietoje ar bet kuriuo metu, reikia pasiplanuoti užsipirkimą iš anksto ir dideliu kiekiu, pernaudoti visus indelius, kuriuos tik įmanoma, apgalvoti apie tai, kiek mums ko iš tikro reikia.

Kadangi dar gimiau Lietuvai būnant Sovietų Sąjungos dalimi ir nemažai laiko praleidau kaime pas močiutę, toks gyvenimo būdas atrodo gerai pažįstamas, bet jau primirštas. Kartais apie šią bepakuočių produktų gyvenseną žiūriu kaip į grįžimą atgal, tik su naujovišku cinkeliu: dabar bepakuočiai produktai reiškia ne tik vietinių ūkininkų produkciją, neturint kito pasirinkimo, arba/ ir taupumą bei mūsų mentalitetui dar įprastą pernaudojimo kultūrą, bet kokybiškų ekologiškų ir natūralių, autentiškų produktų pasirinkimą. Dažniausiai palaidus makaronus, kruopas ir pan., valymo priemonių ir kosmetikos papildymus siūlo ekologiški, natūralūs ar sveikesni prekės ženklai (aišku, nebūtinai!), palaidi riešutai, vaisiai ir daržovės yra dideliais kiekiais atvežti iš tų šalių, kur tie produktai auga natūraliai, o vietinės gamybos mėsa, sūriai, pienas turi autentišką skonį. Jau nekalbant apie tai, kad kiekvienas produktas be pakuotės tausoja aplinką.

Linkiu jums į savo kasdienybę įtraukti šią gerai pažįstamą ir naujai atgimusią praktiką!

Straipsnio autorė: Marija Šilinskytė.

Straipsnyje minėtos parduotuvės:

  1. Zeroteka: https://www.facebook.com/zeroteka.lt/
  2. Alpana unpacked: https://www.facebook.com/alpanaunpacked/
  3. Urban Earth lovers: https://www.urbanearthlovers.com/
  4. Uoga uoga: https://uogauoga.lt/ , salelės: https://uogauoga.lt/content/11-rask-mus .
  5. My studio: http://www.my-studio.lt/, gaminamas ir pilstomas šampūnas: https://www.motherhaircare.com/product/sampunas-pazeistiems-plaukams-wanderlust/ .
  6. Riešutai Jums: https://www.ogmiosmiestas.lt/parduotuves/parduotuves/maisto-prekes/riesutai-jums/329 .

Šaltiniai:

  1. Zero Waste Europe šiukšlių tvarkymo hierarchija: https://zerowasteeurope.eu/2019/05/a-zero-waste-hierarchy-for-europe/.
  2. Eurostat pakuočių šiukšlių statistika: https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Packaging_waste_statistics
  3. Eurostat plastiko pakuočių šiukšlių statistikos naujienos: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/EDN-20180422-1?inheritRedirect=true
  4. Apie apsipirkimą be pakuočių ir turgelius: https://www.delfi.lt/projektai/eko-energetika/patarimai-kaip-ir-kur-pirkti-maista-be-pakuociu.d?id=82402593
  5. Apie apsipirkimą Kauno turguje: https://www.delfi.lt/projektai/eko-energetika/zero-waste-judejimo-entuziastai-lietuvoje-apsipirkti-traukia-ne-i-parduotuves.d?id=80625649