Category: Maisto vartojimas
Kaip išgelbėti tūkstančius tonų maisto?
Žemės ūkio ministerija 2021 m. užsakė atlikti tyrimą Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas (atsisiųsti galima čia). Pagal parengtą ataskaitą matyti, kuriose grandinėse susidaro daugiausiai maisto atliekų: Iš viso Lietuvoje kasmet iššaistoma apie 393 928 tonų maisto. Didžioji dalis (apie 60 %) – namų ūkiuose.[…]
Popierinės pakuotės paslaptis
Niekas neskamba taip gerai kaip visiškai popierinis kavos puodelis ar popierinės maisto išsinešimo dėžutės. Piliečiui, kuriam rūpi vienkartinio plastiko įtaka aplinkai, širdis tiesiog sušyla, pamačius vietoje tradicinės plastikinės pakuotės popierinę, kuri (pramoniniame) komposte suirs ir taps dirvožemiu. Vis daugiau kavinių ir restoranų renkasi tokią ‘aplinkai draugiškesnę’ alternatyvą, tiekdami maistą išsinešimui. Skamba per gerai, kad būtų[…]
Bepakuočiai produktai: kur įsigyti Vilniuje, ir kokia yra šiukšlių tvarkymo hierarchija?
Sveiki! Po informacinio straipsnio apie ES kovą su plastiko taršą, grįžtu su pasidalinimais apie gyvensenos pakeitimus. Šįkart rašau apie labai svarbią zero waste pasaulio dalį – bepakuotes prekes (palaidus produktus ir papildymus). Prieš įsigilinant į kas ir kur, papasakosiu, kokia yra aplinką tausojanti daiktų/ šiukšlių/ pakuočių tvarkymo hierarchija. Daiktų/ šiukšlių/ pakuočių tvarkymo hierarchija Ši Zero[…]
Mityba ir CO2 pėdsakas
Yra sakoma, kad esi tai, ką valgai. Su šiuo posakiu pilnai sutinkame, nes remiantis Stephen Clune, Enda Crossin ir Karli Verghese studija bei Sonja J. Vermeulen,Bruce M. Campbell ir John S.I. Ingram tyrimu galima suprasti koks maistas kokį poveikį daro gamtai. Maisto CO2 pėdsakas: Maisto pavadinimas Vidutinis CO2 ekvivalentas/kg Daržovės (visos laukuose užaugintos daržovės) 0.47 Vaisiai (visi laukuose užauginti[…]