Komercinio maisto atliekų kiekio mažinimas

Šiaurės Kalifornijos Perdirbimo Asociacija kartu su organizacija StopWaste išleido studiją kaip sumažinti komercinio maisto atliekų kiekį Alamedos apygardoje (Kalifornijos valstija). Ši studija visus sprendimus rikiuoja pagal JAV Aplinkos Apsaugos Agentūros (EPA) maisto atliekų hierarchiją:

Kalifornijos gubernatorius Brown’as 2016 Rugsėjį pasirašė Senato aktą 1383, įpareigojantį iki 2025 sumažinti arba atgauti žmonių mitybai 20 % dabar išmetamo maisto, kuris patenka į sąvartynus.

Studija rėmėsi tyrimais atliktais įvairiose maisto grandinėse (susidarymo, paruošimo ir panaudojimo) bei įvairių vietinių institucijų duomeninis ir identifikavo 10 svarbiausių sričių su pasiūlymais:

I. Maisto užauginimas – šiuo metu nėra jokių priemonių skatinančių neturėti pertekliaus.

a) plėtoti aukojimo infrastruktūrą ir skatinti aukojimo kultūrą;

b) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prieš kiekvieną licenzijos atnaujinimą galėtų pristatyti galimybes sumažinti atliekas ir paaukoti maistą;

c) paruošti programą kulinarijos kursų studentams apie maisto atliekų mažinimo svarbą;

d) remti vietinę televiziją, kuri paruoštų panašią laidą kaip BBC One “The Great Food Rescue”;

e) skatinti verslą po didelių renginių aukoti likusį maistą ir įtraukti tą punktą į maisto tiekimo kontraktą.

II. Paruoštas maistas – efektyvi prevencija ir atgavimo strategijos priklauso nuo maisto tipo; paruoštą mastą sunkiausiai atgauti.

a) skatinti “Maisto Banką” ir panašias organizacijas;

b) skatinti įvairius įrankius ir išmaniąsias programėles kurios būtų įmanoma palengvinti maisto aukojimą;

c) kurti infrastruktūrą, kur žmonės galėtų paaukoti paruoštą maistą ir jis išliktų šviežias;

d) kviesti įvairius vietinius verslus padėti teikti infrastruktūrą (maisto vežimo, maisto laikymo ir pan.).

III. Duomenys – tikslūs duomenys pagal vietą, kiekį ir maisto tipą yra itin riboti.

a) remti vietines studijas apie susidarančias maisto atliekas ir galimybes jas panaudoti;

b) daryti pilotus, kurie padėtų nustatyti maisto atliekų kiekius ir strategijas kaip jų išvengti ar paaukoti žmonėms.

IV. Maisto atgavimo iššūkiai – maisto atgavimo programų įgyvendinimas yra sudėtingas, net jeigu yra nemažai gerų modelių.

a) sukurti infrastruktūrą, kuri leistų nukreipti maisto atliekas, netinkančias žmonėms – gyvūnams;

b) skatinti inovaciją, kuri leistų aukotojui tiesiogiai paaukoti maistą, taip neapkraunant likusios infrastruktūros.

V. Senato akto 1383 įgyvendinimas – šio akto įgyvendinimas reikalaus naujo priėjimo ir resursų.

a) sukurti standartus, kurie leistų pamatuoti maisto aukojimą tarp miestų ir savivaldybių;

b) teisiškai įgalinti maisto atliekų vežėjus tinkamus paaukoti žmonėms ar panaudoti gyvūnams taip ir padaryti;

c) skatinti apmokamą maisto atgavimą sukuriant užstato sistemą ar pan.

VI. Technologija – technologijos padedančios mažinti maisto atliekų kiekį sparčiai tobulėja.

a) viešinti įvairias maisto dalinimosi programėles;

b) sukurti platformą šalies mastu, kuri leistų dalintis/keistis/prekiauti maistu ir maisto atliekomis.

VII. Antrinės rinkos – antrinės rinkos ir pridėtinę vertę sukuriantys procesai šiuo metu yra riboti.

a) skatinti socialinius verslininkus, kurie iš maisto atliekų daro maisto patiekalus;

b) imtis priemonių, kurios leistų ne pelno organizacijos parduoti atgautą maistą, tam kad jos paremtų savo veiklą.

VIII. Gyvūnų maitinimas – perteklinis maistas, netinkamas žmonėms, gali būti sumaitintas gyvūnams, tačiau galimybės yra ribotos.

a) identifikuoti būdus, kurie leistų perteklinius žemės ūkio produktus panaudoti gyvūnų maitinimui;

b) identifikuoti ir analizuoti barjerus, kurie neleidžia daugiau maisto panaudoti gyvūnų maitinimui.

IX. Mokyklos – mokyklų mitybos paslaugų tiekėjai norėtų moksleiviams pateikti geresnės kokybės maistą ir sumažinti jo išmetimą.

a) sukurti gidą mokykloms, kaip jos galėtų sumažinti maisto atliekų kiekį;

b) dalintis geriausia praktika tarp mokyklų;

c) šviesti vaikus ir jaunimą apie maisto atliekų prevencijos svarbą.

X. Politika – naujos kryptys turi potencialo išspręsti dalį rinkos problemų.

a) skatinti privaloma maisto aukojimą, o ne išmetimą;

b) renginių organizatoriai turi turėti sutartis dėl maisto aukojimo;

c) uždrausti valgomo maisto kompostavimą.

Tikiuosi Lietuvoje panašios priemonės bus panaudotos ir vis mažiau maisto susidarys ar bus išmesta.

Leave a Reply