Kiek maisto išvaistoma Lietuvoje?

Kiekvienas kilogramas iššvaistyto maisto reiškia, kad žemė, vanduo, žmogaus darbas ir iškastinis kuras panaudotas jį auginant (pvz. traktoriui ar mineralinėms trąšoms) ir transportuojant netenka prasmės. Taip pat tas maistas galėjo būti suvartotas kieno nors kito. Kas yra daroma siekiant sumažinti maisto švaistymą Lietuvoje? Kol kas beveik nieko. Pavienės organizacijos, tokios kaip Maisto bankas, prisideda nemažai[…]

Kiek kompostas sekvestruoja CO2?

Jau žinome, kad kompostas yra pigesnė ir tuo pačiu naudingesnė augalams naudingesnė trąša nei mineralinės. Tačiau koks komposto poveikis klimatui? Komposto naudojimas leidžia sumažinti mineralinių trąšų naudojimą. Pastarųjų poveikis klimatui svyruoja maždaug ties 1400 kg CO2 ekvivalento 1 tonai mineralinių trąšų. Norint pakeisti 1 toną mineralinių trąšų, reikia maždaug 10-15 tonų komposto (priklausomai nuo to[…]

Ūkininkai ūkininkams: kompostas apsimoka!

Mineralinių trąšų naudojimas, plačiai paplitęs Lietuvos žemdirbystės ūkiuose, deja, turi milžinišką neigiamą poveikį klimatui. Vien Lietuvos trąšų gamintojas AB “Achema” per metus išmeta daugiau nei 10 % visos Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų! Ar galime rasti tvarių alternatyvų? Taip! Tai yra kompostas. Jo nauda: Tad kiek komposto reikia, kad būtų galima pakeisti mineralines trąšas? Kaip[…]

“Maxima” greenwashing’as

Neseniai teko susidurti su dar vienu Greenwashing pavyzdžiu vienoje iš superparduotuvių “Maxima”. Jei dar neteko girdėti apie Greenwashing triukus, su jais galite susipažinti čia. Paprastai kalbant, tai yra didžiųjų kompanijų įsitraukimas į tvarumo, ekologijos populiarumo bumą, manipuliuojant sąmoningų vartotojų pasitikėjimu. Ir Lietuvos produkcijos milžinė “Maxima”, didžiausia plastiko pardavėja šalyje, nėra išimtis. Iš pirmo žvilgsnio, tai[…]