Rugsėjo 29 d. yra tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, tad puiki proga priminti apie tai kiek daug maisto yra iššvaistoma tiek ES tiek Lietuvoje. Statistika rodo, kad 2020 m. visoje ES išmatuotas bendras maisto atliekų kiekis siekė 59 mln. tonų masės. Perskaičiavus kiekvienam ES gyventojui, gaunasi po 131 kg maisto atliekų. Lietuvoje Eurostat pateikiamuose[…]
Prieš kelis metus Žemės ūkio ministerijos užsakytu tyrimu (čia) nustatyta, kad Lietuvoje kasmet iššvaistoma beveik 394 828 tonų maisto. Vienam gyventojui gaunasi apie 141 kg. Didžioji dalis (apie 60 %) iššvaistoma namų ūkiuose ir vienam gyventojui susidaro 86 kg maisto per metus. Yra nemažai įvairiausių priežasčių, kodėl maistas yra švaistomas, bet viena iš jų –[…]
Prieš kelis metus Žemės ūkio ministerijos užsakytu tyrimu (čia) nustatyta, kad kasmet iššvaistoma beveik 394 828 tonų maisto. Vienam gyventojui gaunasi apie 141 kg. Didžioji dalis (apie 60 %) iššvaistoma namų ūkiuose ir vienam gyventojui sudaro 86 kg maisto per metus. Tai yra milžiniški kiekiai maisto, kurio, jeigu apie 50 % jo būtų valgoma, laisvai[…]
Didėjant susirūpinimui dėl maisto tiekimo saugumo, infliacijos ir maisto atliekų poveikio aplinkai, Europos Komisija pasiūlė teisiškai privalomus tikslus sumažinti maisto atliekų kiekį visoje ES. Pagal naujausią strategiją, pristatytą liepos pradžioje, valstybės narės turės 10 proc. sumažinti maisto švaistymą maisto perdirbimo ir gamybos sektoriuose ir 30 proc. maitinimo sektoriuje, prekyboje ir namų ūkiuose. Dalis ES šalys[…]
2023 metų birželį buvo apsilankymas Slovakijos sostinėje Bratislavoje pamatyti kaip pas juos yra tvarkomasi su maisto ir virtuvės atliekomis. Slovakijos vyriausybė nustatė, kad maisto ir virtuvės atliekas privaloma surinkinėti nuo 2021 m. tą absoliučiai dauguma miestų įgyvendino. Per maždaug pusantrų metų (pradedant 2021 metų pabaiga) Bratislavoje visuose rajonuose paeiliui buvo dalinami maisto ir virtuvės atliekų[…]