Kaip išgelbėti tūkstančius tonų maisto?

Žemės ūkio ministerija 2021 m. užsakė atlikti tyrimą Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas (atsisiųsti galima čia). Pagal parengtą ataskaitą matyti, kuriose grandinėse susidaro daugiausiai maisto atliekų: Iš viso Lietuvoje kasmet iššaistoma apie 393 928 tonų maisto. Didžioji dalis (apie 60 %) – namų ūkiuose.[…]

Maisto atliekų rūšiavimas vis dar noro reikalas

Europos Sąjunga juda žaliojo kurso kryptimi ir ieško daugiau priemonių paskatinti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą. Viena tokių yra privalomas maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas ir perdirbimas. Tai yra svarbu dėl keletos dalykų: Sutvarkytos maisto ir virtuvės atliekos turi ženkliai mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nei paliktos supūti sąvartynuose ar netgi neigiamą jei[…]

Gerieji pavyzdžiai iš Ispanijos atliekų prevencijos ir tvarkymo plano

Ispanija yra stipri ir ekonomiškai išsivysčiusi Pietų Europos šalis. Pagal savo nominalų bendrąjį vidaus produktą gyventojui, Ispanija yra tarp labiausiai pažengusių pasaulio šalių nedaug atsiliekanti nuo Italijos ir formaliai turinti būti G20. Lyginant perkamąją galią, Lietuva yra panašiame lygyje. Su atliekomis situacija visai kitokia. Lietuvoje susidarantis komunalinių atliekų kiekis nuolat didėjo, tuo metu labiau ekonomiškai[…]

Ką daryti dėl maisto švaistymo?

Lietuvoje vis plačiau kalbama apie maisto švaistymo problemą ir būtinybę nerealizuotus maisto produktus atiduoti labdarai. Tai iš tiesų yra svarbu žinant, kad Lietuvoje 2020 m. į skurdo rizikos grupę pateko beveik 21 % gyventojų. Tačiau kartu yra svarbu galvoti, kaip organizuoti visą maisto auginimo, gamybos ir suvartojimo procesą taip, jog maistas neatsidurtų ties išmetimo riba, be to, maistas, kurio[…]

Maistas – vertybė. Kodėl jis švaistomas?

Remiantis Jungtinių Tautų skaičiavimais, Lietuvoje namų ūkiai išmeta virš 200 000 tonų maisto per metus. Tiek sveria didelis kruizinis laivas. Be šių atliekų dar yra prekybos, maitinimo, gamybos, auginimo grandyse susidarančios maisto atliekos. Ši problema yra visose vakarų pasaulio šalyse ir ją siekiama spręsti – ES strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ užsibrėžta sumažinti maisto švaistymą per pusę iki 2030 m. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pateikė pasiūlymus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms, kokių veiksmų[…]