Šuo metu vyksta svarbios derybos, kurios gali nulemti Europos ateitį. Jos pagrinde yra dėl ES atsinaujinančių išteklių tikslo 2030 metais. Europos Komisija ir Europos Parlamentas siūlo 45 %, o dalis ES valstybių priešinasi (pagrinde Lenkija, Prancūzija ir Italija bei keletas kitų neprogresyvių valstybių tarp kurių yra ir Latvija), siekia ilgiau naudoti iškastinį kurą. Tuo pačiu vyksta ir diskusijos dėl didesnio energetinio efektyvumo, kuris šiuo metu siekia vos 9 % nuo pirminės energijos suvartojimo 2030 metais. Europos Komisija siūlo didinti iki 13 %, Europos Parlamentas iki 14,5 %, bet dalis ES narių (Lenkija, Suomija, Latvija ir kelios kitos) priešinasi tikslų keitimui. Lietuva palaiko 45 %, bet nereiškia nuomonės dėl energetinio efektyvumo. O tai yra nepakankama, nes priimtos aukštesnės ambicijos leistų vien finansine prasme pasiekti didelių laimėjimų:
- Sutaupyti 200 mlrd. Eurų, jeigu būtų priimtas 45 % atsinaujinančių išteklių energijos tikslas 2030 metams. Plačiau čia.
- Sutaupyti 38 mlrd. Eurų, jeigu būtų priimtas 14,5 % energetinio efektyvumo tikslas 2030 metais. Plačiau čia.
Čia net neskaičiuojant kiek daugiau būtų sukurta darbo vietų ir sutaupyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministrą Dainių Kreivį stipriai palaikyti atsinaujinančių išteklių energijos 45 % tikslą ir energetinio efektyvumo 14,5 % tikslą.