Aplinkos būklės visuomeninė apžvalga 2022 m.
2022 m. gruodžio 2 d. Aplinkosaugos koalicija pristatė jau antrąją visuomeninę Lietuvos aplinkos būklės apžvagą. Joje atnaujinti duomenys, apžvelgti naujausi pokyčiai, taip pat įtraukti papildomi aplinkosaugos aspektai. Skaičiai ir diagramos ne viską atskleidžia, tad gilesniam situacijos ir tendencijų supratimui paprašėme specialistų parašyti komentarus su įžvalgomis.
Džiaugiamės, kad praėjusių metų mūsų darbas susilaukė susidomėjimo. Matome, kad jis bent iš dalies išpildė poreikį vienoje vietoje rasti pagrindinius aplinkosaugos rodiklius ir situacijos įvertinimą. Džiugu, kad buvo gerai įvertinta ir tai, jog pateikėme pačių rodiklių paaiškinimus.
Šį rudenį išleisti net du oficialūs aplinkos rodiklius apžvelgiantys leidiniai. Lietuvos statistikos departamentas jau trečius metus pateikė suvestinę „Lietuvos aplinka, žemės ūkis ir energetika“. O po ilgos pertraukos Aplinkos apsaugos agentūra parengė apibendrintą Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitą.
Tenka pripažinti, kad nė vienas iš šių leidinių savo aplinkosauginiu pločiu nepasiekė Europos Komisijos 2019 metais išleistos apžvalgos „Europos aplinkos būklė 2020 m.“. Vis dar lieka daug sričių, kurių situacijai suprasti tenka blaškytis po įvairių institucijų interneto svetaines, skaityti tik specialistams įkandamus dokumentus. Todėl raginame institucijas rasti būdą, kaip vienoje vietoje ir suprantamai pateikti informaciją ir įžvalgas apie Lietuvos aplinkos būklę.
Klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, aplinkos būklės blogėjimo krizės su kiekvienais metais tik gilėja, pasekmės vis akivaizdesnės. Pastarieji metai nestokoja ir naujų krizių – pasaulinė pandemija, rusijos karas Ukrainoje – kurioms privalome skirti prioritetinį dėmesį. Visgi išlieka ir būtinybė keisti vartojimo įpročius, pertvarkyti ekonomiką, stabilizuoti klimatą, stabdyti rūšių nykimą, nebeteršti aplinkos. Europos žaliasis kursas kaip niekad aktualus.
Šių metų apžvalgoje išlaikėme tikslą stebėti ir vertinti, kiek Lietuvos žaliasis kursas išties yra žalias, ar politikų ir institucijų priimami sprendimai tikrai stabdo aplinkos būklės blogėjimą ir veda į atsigavimą. Tai darome oficialių rodiklių rodomas tendencijas lygindami su Europos Sąjungos ir nacionaliniais tikslais.
Svarbu pastebėti, kad toks lyginimas nėra pakankamas. Dažnai oficialūs tikslai yra kompromisiniai, o tikram būklės gerėjimui pasiekti reikėtų daug didesnių ambicijų. Deja, ganėtinai įprasta, kad net ir šie nepakankamai ambicingi tikslai nėra pasiekiami, o jų įgyvendinimo terminai stumiami tolyn, tuos pačius tikslus perkeliant į naujus planus ir programas.
Liūdna, bet ir šiemet tenka daryti panašias išvadas, kaip ir pernai: Lietuvoje aplinkos būklė blogėja, vartotojiškumas toliau auga, Lietuva dažnu atveju tolsta nuo iškeltų aplinkosauginių tikslų. Iš mūsų paliestų temų geriausia situacija energijos gamybos sektoriuje, kur įsibėgėja perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, nors tempas ir per mažas.
Lietuvoje, kaip ir kiekvienoje demokratinėje visuomenėje, labai svarbus piliečių balsas ir reiklumas. Aplinkosauginė situacija ir perspektyvos yra netenkinančios, o to pakeisti nepavyks be aktyvaus pilietinės visuomenės prisidėjimo. Rengdami aplinkos būklės apžvalgą norime suteikti žinias kaip įrankį visiems, kurie siekia pokyčių, kad Lietuvoje būtų turtinga gamta ir švari aplinka.