Projektas „Energetikos infrastruktūros scenarijai atitinkantys Paryžiaus susitarimą“ (Paris Agreement Compatible Scenarios for Energy Infrastructure – PAC) parengė Europos energetikos vystymosi planą, kuris apribotų globalinės temperatūros kilimą iki 1,5°C. Ši 1,5°C riba, paremta pasaulio mokslininkų tyrimais, yra paskutinė saugi riba tiek planetai, tiek žmonijai. PAC scenarijus buvo kuriamas pilietinės visuomenės ir yra nuolat papildomas atsižvelgiant į politinius ir teisės aktų pakitimus kuriant tvarią energetiką.
Šiame įraše apžvelgiame dabartines Europos sąjungos ir Lietuvos ambicijas siekiant pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Taip pat pateikiame PAC projekto siūlomą atsinaujinančios energetikos įgyvendinimo politiką. Šis scenarijus siekia sumažinti riziką susijusią su sunkiais klimato kaitos padariniais (pavyzdžiui, dažnais atogrąžų ciklonais, negrįžtamu ledo dangos nykimu, salų ir pakrančių zonų užtvindymu, 50% sumažėjusiu geriamo vandens kiekiu ir t.t.) ir kviečia atsakingas Europos sąjungos institucijas:
- Iki 2030m. 65% sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą kiekį (lyginant su 1990m.).
- Iki 2030m. 45% sumažinti suvartojamos energijos kiekį.
- Iki 2030m. 50% visos suvartojamos energijos pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Ar įmanoma įgyvendinti šiuos tikslus?
Taip, tačiau tam būtinos didesnės pastangos iš Europos sąjungos institucijų ir jos valstybių narių. Visi PAC projekto pasiūlymai remiasi tuo, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažės nuo 5650 megatonų (kiekis nustatytas 1990 metais) iki 1367 megatonų 2030 metais visuose sektoriuose. Taip Europos sąjunga pereis prie klimatui neutralios ekonomikos dar 2040 metais. Norint įgyvendinti šį tikslą išmetamas CO₂ kiekis energetikos sektoriuje turės sumažėti nuo 4124 megatonų 1990 metais iki 997 megatonų (65%) dar 2030 metais. Tai reiškia greitesnę nei planuojamą elektros energijos dekarbonizaciją ir žymų suvartojamos energijos mažinimą.
Ar dabartiniai Lietuvos vyriausybės ir Europos sąjungos tikslai atitinka šiuos siekius?
🇱🇹✔️ 2030 metais 70% mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamų į atmosferą (lyginant su 1990m.)
🇱🇹❌ 2050 metais pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, naudojant anglies dioksido sugavimo ir panaudojimo technologijas.
🇪🇺❌ 2030 metais 55% mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamų į atmosferą (lyginant su 1990m.).
🇪🇺❌ 2050 metais pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, naudojant anglies dioksido sugavimo ir panaudojimo technologijas.
Šio projekto sukurtas scenarijus taip pat numato sparčią atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir teigia, kad energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kiekis privalo sudaryti daugiau nei 50% visos suvartojamos energijos 2030 metais.
🇱🇹❌ 2030 metais energija iš atsinaujinančių išteklių sudarys 45% visos suvartojamos energijos.
🇪🇺❌ 2030 metais energija iš atsinaujinančių išteklių sudarys 32% suvartojamos energijos.
Pagal PAC scenarijų nuo 2015 iki 2050 metų suvartojamos energijos kiekis turės sumažėti perpus. Prie energijos poreikio mažinimo prisidės ir didėjanti energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių – kuo daugiau atsinaujinančių išteklių bus naudojama, tuo mažiau energijos bus prarandama deginant iškastinį kurą. Projektas numato, kad galutinis energijos poreikis 2030 metais bus apie 770 milijonų tonų naftos ekvivalento (tne) ir tai padės sutaupyti 46% suvartojamos energijos.
🇱🇹⚫ iki 2030 metų sumažinti sunaudojamos energijos poreikį 1.5 karto lyginant su 2017 metais (t.y. 4,5 milijonų tne).
🇪🇺❌ iki 2030 metų sumažinti sunaudojamos energijos poreikį 32,5%.
PAC projekto siūlomas planas atsinaujinančiai energetikai
Norint pasiekti ambicingų tikslų 2030-tais metais atsinaujinantys energijos ištekliai turės tapti pagrindiniu energijos šaltiniu, su saulės fotovoltinėmis sistemomis ir vėjo jėgainėmis tiekiančiomis didžiausią dalį elektros energijos. Tai turėtų patenkinti ir masinės energetikos sektoriaus elektrifikacijos poreikius.
Sparti elektros energijos dekarbonizacija yra viena iš svarbiausių priemonių norint pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos iki 2040 metų. Dėl to PAC scenarijus numato, kad 2030 metais Europos sąjunga turi pagaminti 89% visos suvartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių.
🇱🇹❌ 2030 metais 50% suvartojamos elektros energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių išteklių.
🇱🇹✔️Lietuva taip pat siekia, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemose energijos iš atsinaujinančių išteklių dalis sudarytų ne mažiau nei 90%.
Kaip atrodytų saulės ir vėjo energetika Europoje pagal PAC scenarijų?
Elektros energijos gamyba iš saulės šviesos energijos elektrinių padidės daugiau nei dešimt kartų iki 2030, o 2040 metais saulės elektrinės pagamins 37% (2360 TWh) visos elektros energijos. Saulės šiluminė energija taps pagrindiniu energijos šaltiniu individualiam šildymui gyvenamuosiuose ir paslaugų sektoriuose. Pastatų renovacija ir neefektyvių iškastinio kuro šildymo sistemų pakeitimas paskatins platesnį saulės šilumos sistemų įrengimą.
Sparčiai plečiant naujus vėjo pajėgumus tiek sausumoje, tiek jūroje, vėjo energetika taps svarbiu pirminės energijos tiekimo šaltiniu 2030 metais. Nuo 2015 iki 2030 metų elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse padidės daugiau nei šešis kartus. Energijos kiekis pagaminamas vėjo jėgainėse bus tik truputi mažesnis už tuo metu transporto ir šildymo sektoriuose vis dar dominuojančias dujas ir naftą. Vėjo elektrinės sausumoje pagamins apie 40% visos suvartojamos elektros energijos. Tuo tarpu, 2030 metais vėjo jėgainėse jūroje pagamins 11% visos suvartojamos elektros energijos. 2040 metais vėjo jėgainės pagamins 54% (3409 TWh) suvartojamos elektros energijos.
PAC projektas taip pat pateikia pasiūlymus laipsniškam iškastinio kuro atsisakymui, energijos pagaminamos hidroelektrinėse ir iš biokuro mažinimui bei energijos poreikio mažinimui įvairiuose sektoriuose per renovacijos ir žiedinės ekonomikos skatinimą. Daugiau informacijos anglų kalba galima rasti čia.
Šis projektas pademonstruoja, kad išvengti katastrofiškų klimato padarinių ir apriboti globalinės temperatūros kilimą iki 1,5°C yra įmanoma, jei bus įgyvendinamos drąstiškesnės priemonės energetikos, transporto ir žemės ūkio sektoriuose. Todėl, VšĮ „Žiedinė Ekonomika“ kviečia Lietuvos vyriausybę atsižvelgti į šiuos pasiūlymus ir nustatyti ambicingesnius klimato kaitos valdymo tikslus, kurie padėtų mums pasiekti klimatui neutralios ekonomikos iki 2040 metų.