Ekologiniu ūkininkavimu siekiama auginti maistą pasitelkiant natūralias medžiagas ir procesus, siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai. Ekologinis ūkininkavimas skatina:– atsakingai naudoti energijos ir gamtos išteklius;– saugoti biologinę įvairovę;– palaikyti vietovės ekologinę pusiausvyrą;– didinti dirvožemio derlingumą;– palaikyti vandens kokybę;– užtikrinti gyvulių gerovę. Ekologinės gamybos plotai ES 2022 m. sudarė apie 10,4 % (16,9 mln. hektarų). Šie[…]
Didieji Lietuvos miestai, ypatingai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, piko metu patiria spūstis, kurios reikšmingai prisideda prie taršos ir turi didelius kaštus. Vienas iš efektyviausių būdų jas spręsti – taikyti spūsčių mokesčius (angl. congestion charges). Tai yra tokie mokesčiai, kurie taikomi transporto priemonių valdytojams, įvažiuojantiems ar važiuojantiems tam tikrose miesto vietose, dažniausiai centruose arba intensyvaus eismo[…]
Plūgas tūkstantmečius buvo naudojamas kaip pagrindinis žemės ūkio įrankis, turėjęs lemiamą reikšmę civilizacijų plėtrai. Dirbant su plūgu galima efektyviau įdirbti dirvą, todėl žmonės galėjo pereiti nuo smulkaus natūrinio ūkininkavimo prie stambios žemės ūkio produkcijos, o tai paskatino gyvenviečių ir miestų centrų augimą. Ši tūkstantmečio ilgumo draugystė gali jau neužilgo baigtis. Tai yra todėl, kad žemės[…]
Plečiantis atsinaujinančios energetikos projektams įvairose Europos Sąjungos šalyse jie ne tik prisideda prie žalesnės elektros energijos, bet sukuria naudas šalia įsikūrusioms bendruomenėms. Pavyzdžiui Vokietijoje ir Airijoje vėjo energetikos projektų vystytojai (operatoriai) vietos bendruomenėms moka po 2 Eur už MWh. Visa procedūra Airijoje atrodo maždaug taip (Airijos vyriausybė paruošė vadovą – čia): Siūloma fondo struktūra: Rekomenduojama[…]