Tag: Klimato kaita

10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidėjusių įmonių Lietuvoje 2022

Posted on by

10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių (įtrauktų į ATL sistemą) Lietuvoje sąrašas su jų veiklos rodikliais (pagal APVA ir VMI duomenis). Žala skaičiuojama pagal Vokietijos aplinkos agentūros įvertintą CO2 tonos padaromą neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei – 180 EUR/t (neskaičiuojant infliacijos pagal 2018 m. kainas). Vidutinė taršos vertė 2021 m. siekė apie 80 Eur/t. Vieta Pavadinimas Patvirtinti iškastinio kuro išmetimai 2022[…]

10 klimato krizės realijų

Posted on by

Kovo 20 d. buvo paskelbta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) šeštoji vertinimo ataskaita (AR6) – aštuonerius metus trukęs autoritetingiausios pasaulyje mokslinės institucijos klimato kaitos klausimais darbas. Šioje TKKK apibendrinamojoje ataskaitoje, kurioje remiamasi 234 mokslininkų išvadomis dėl fizinių klimato kaitos mokslų, 270 mokslininkų išvadomis dėl klimato kaitos poveikio, prisitaikymo ir pažeidžiamumo ir 278 mokslininkų išvadomis dėl[…]

Įmonių autoparkai

Posted on by

Įmonių automobiliai sudaro daugiau nei pusę kasmet parduodamų naujų automobilių ir, kadangi jais važinėjama daugiau nei asmeniniais automobiliais, jie išmeta apie 73 proc. naujų automobilių išmetamų teršalų ES. Tad prioritetas ir sąlyginai lengvai įgyvendinama užduotis – visiškai elektrifikuoti automobilių parkus. Tai turėtų būti atlikta visoje ES ne vėliau kaip iki 2030 m., o šalyse, kuriose[…]

Bankai ir klimato kaita

Posted on by

Balandį paviešinta jau 14-likta kasmetinė Banking on Climate Chaos ataskaita yra išsamiausia bankų iškastinio kuro finansavimo analizė. Ją palaiko virš 625 organizacijų iš 75 šalių (tarp kurių ir VšĮ “Žiedinė ekonomika” iš Lietuvos). Ataskaitoje analizuojamas bankų iškastinio kuro pramonės finansavimas ir to atitikimas su jų daromais teiginiais apie klimatą. Pirmą kartą nuo 2019 m. Kanados bankas yra[…]

Electromobilių efektyvumas

Posted on by

Plačiai ištirta, kad elektromobiliai efektyviau naudoja atsinaujinančią elektros energiją transporto priemonėse palyginti su kuro elementais varomomis transporto priemonėmis, naudojančiomis atsinaujinantį vandenilį, arba vidaus degimo varikliais varomomis transporto priemonėmis, naudojančiomis atsinaujinantį skystąjį kurą (pvz., bioetanolį ar biodyzeliną). Tiesioginis elektros naudojimas kinetinei energijai leidžia išvengti didelių konversijos nuostolių elektrolizės ir kuro elementų procesuose ar vidaus degimo variklyje.[…]