Norint sulėtinti klimato kaitą ir sukurti galimybes visiems planetos gyventojams naudotis elektra, būtina plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Atsinaujinančioji energija skiriasi nuo iškastinio kuro tuo, kad ji yra neišsenkanti, įvairi ir ją galima naudoti visame pasaulyje. Tačiau svarbiausia – atsinaujinantys energijos šaltiniai neteršia aplinkos. Deja, vis dar yra žmonių, kurie abejoja švarios energijos veiksmingumu ir tiki klaidingais mitais ir gandais apie jos ateities perspektyvas. Toliau bus paneigti dažniausiai sutinkami mitai:
Atsinaujinanti energija yra brangi. NETIESA
Atsinaujinantys energijos šaltiniai jau dabar yra pigiausi energijos šaltiniai, kurie šiuo metu gali užtikrinti mažiausią elektros energijos kainą. Per pastarąjį dešimtmetį fotovoltinių modulių kaina sumažėjo 94 %, sausumos vėjo turbinų – 37 %, o ličio baterijų, skirtų elektros energijai kaupti – 85 %.
*Paveikslėlyje neįtrauktas staigus dujų kainų pasikeitimas po rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.
Atsinaujinanti energija negali patenkinti visos paklausos. NETIESA
Jau dabar yra šalių (ar regionų), kurios ne vieną dieną veikia visiškai iš atsinaujinančių išteklių energijos. Keletas ryškesnių pavyzdžių:
- Škotija (2020 m. 97% elektros poreikio buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių);
- Urugvajus (2021 m. iš atsinaujinančių išteklių pasigamino 98 % elektros energijos);
- Norvegija (jau 2016 m. pasiekė 98 %).
Paskutinis pavyzdys – Graikija, kuri 2022 m. gale 100 % elektros energijos tekančios elektros tinklais buvo atsinaujinanti.
Gaminant vėjo jėgainę sunaudojama daugiau energijos nei ji galės pagaminti. NETIESA
Vėjo jėgainė kompensuoja jos gamybai sunaudotą energiją greičiau nei per metus ir gali veikti daugiau nei 30 metų. Be to, gaminant ir išmontuojant vėjo jėgainę išmetamų teršalų kiekis sudaro apie 1 % teršalų, kurių ji išvengs per visą savo eksploatavimo laikotarpį, pakeisdama akmens anglimi, dujomis ar mazutu varomų elektrinių gaminamą energiją, neskaičiuojant CO2, išmetamo statant šias iškastinio kuro elektrines, taip pat išgaunant ar gabenant kurą į šias elektrines. Plačiau čia.
Vėjo jėgainės labai triukšmingos. NETIESA
Vėjo jėgainių keliamas triukšmas didesniu nei 500 metrų atstumu yra ne didesnis nei tokių buitinių prietaisų kaip šaldytuvas ar mikrobangų krosnelė. Be to, vėjo jėgainės turi laikytis vietos teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo lygį dieną ir naktį, ir negali viršyti teisės aktais nustatytų ribų. Plačiau čia.
Atsinaujinanti energetika užima žemės ūkio ir gyvulininkystės žemę. NETIESA
Vėjo jėgainių užimamas paviršiaus plotas yra itin mažas. Kita situacija yra su saulės elektrinėmis, tačiau jos gali būti puikiai integruotos su gyvulininkyste.
Vėjo jėgainės yra mirtinai pavojingos paukščiams. NETIESA
Tikra tiesa, kad vėjo jėgainės prisideda prie paukščių ir šikšnosparnių žučių. Tačiau šis skaičius labai nublanksta prieš automobilius, katinus ar didžiausią biologinės įvairovės naikintoją – chemizuotą žemės ūkį. Plačiau čia.
Be to, jau atsiranda įvairiausių priemonių, kurios nubaido per arti priskridusius paukščius ar sustabdo pačių vėjo jėgainių darbą.
Vėjo jėgainės yra žalingos žmonių sveikatai. NETIESA
Nėra jokių įrodymų, kad vėjo jėgainės, jeigu yra išlaikomos Lietuvos higienos normos, turėtų kokį nors neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Saulės moduliai yra pagaminti naudojant taršius procesus ir neperdirbami. NETIESA
Skaičiuojama, kad naujausios saulės šviesos energijos elektrinės per mažiau nei du metus pagamina tiek energijos, kiek buvo sunaudota jas gaminant. Įprastai saulės moduliai yra tinkami naudoti daugiau nei 25 metus.
Pagrindinės fotovoltinės plokštės sudedamosios dalys yra silicis, aliuminis, stiklas ir varis, todėl jų gamyba nereikalauja itin taršaus proceso, kuriam reikalingos apsaugos ir saugos priemonės, viršijančios įprastinio pramoninio proceso priemones. Pasibaigus fotovoltinės plokštės naudingo tarnavimo laikui, jos sudedamosios dalys priskiriamos nepavojingoms atliekoms ir gali būti panaudojamos iki 95 % ar daugiau. Plačiau čia.
Saulės energijos gamyba nevyksta naktį. NETIESA
Saulės moduliai pritaikyti veikti naudodami įšildytos žemės skleidžiamus infraraudonuosius spindulius gali generuoti apie 50 vatų kvadratiniam metrui. Tai yra maždaug ketvirtis dienos metu generuojamos elektros energijos iš tokio pačio ploto.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia visus netikėti mitais apie atsinaujinančią elektros energiją ir palaikyti kuo spartesnę jos plėtrą.