Vėjo energetika po truputį plečiasi Lietuvoje ir vien 2021 m. Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimus statyti 328 vėjo elektrines, kurių bendra galia 1,81 GW. Tai yra gerokai daugiau nei Vyriausybės užsibrėžtame tiksle iki 2025 m. įrengti iki 1,2 GW galios vėjo jėgainių. Esant tokiai vėjo energetikos spartai, atsiranda galimybės Lietuvai tapti vieną iš valstybių, kuri gali iš tiesų įvykdyti užsibrėžtus Paryžiaus susitarimo tikslus ir tapti energetiškai nepriklausoma valstybe. Deja, vis dar daug mitų supa vėjo energetiką.
Vėjo jėgainės sukelia vizualinę taršą? Be jokios abejonės, vėjo parkai turi poveikį kraštovaizdžiui. Šiuo metu ant žemės statomų jėgainių aukštis su mentėmis gali siekti iki 250 metrų. Didieji elektrėnų kaminai taip pat buvo naudojami energetikoje, deja, iškastinio kuro, ir siekė taip pat 250 metrų. Vienas iš jų jau išardytas, bet kitas primena, kad su aukštomis struktūromis, ypač tomis kurios neišmeta nei anglies dvideginio nei kietųjų dalelių nei kitų pavojingų medžiagų, sugyventi tikrai galima.
Šiais metais aplinkos ministerija pabandė surasti kompromisą tarp įvairių žmonių grupių saugančių kraštovaizdį ir vystytojų. Turimas rezultatas, kad nuo vertingiausių kraštovaizdžių arealų, vėjo jėgainės būti apžvalgos lauke ne didesniu kaip 2,5 laipsnių vertikalaus matymo kampu. Esant didesniam kampui jų vizualinis poveikis laikomas reikšmingu. Toks balansas užtikrina, kad vėjo parkams yra pakankamai vietos Lietuvoje ir tuo pačiu, kad jie nebus statomi šalia vertingiausių kraštovaizdžių.
Skaičiuojant kaip mokyklos trigonometrijos pamokoje, 2,5 laipsnio kampas turint 250 metrų aukščio vėjo jėgainę gautųsi jeigu ji nuo žiūrinčiojo būtų nutolusi per 10 km atstumą. Toks rezultatas nebūtų tikslus, nes žemė turi savo pasvirimo kampą. Jeigu asmuo yra ant lygios žemės, tuomet nutolęs objektas pasiektų tą kampą maždaug 5,7 km nuotoliu. Skaičiuotuvas čia.
Vėjo jėgainės yra triukšmingos? Esant stipriems vėjams, vėjo jėgainės tampa garsesnės. Prie pilno apkrovimo, triukšmas gali pasiekti apie 105 decibelus prie turbinos centro, kuris yra maždaug 160 metrų aukštyje. Toks garsas panašus kaip ekskavatoriaus. Esant 250 metrų atstumui, garsas siekia apie 45 decibelus. Palei Lietuvos sanitarinės zonos ribas, t.y. 440 m. už vėjo jėgainės, esant pilnai apkrovai (tai girdėtųsi tik pavėjui) garsas neviršija 40 decibelų kas gali būti sulyginama su lengvu lietumi.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 45 decibelų apgyvendintuose vietovėje. Vokietijos įstatymai vėjo jėgainėms naktį draudžia viršyti 40 decibelų, o dieną 55 decibelų.
Papildomai, vėjo jėgainės skleidžia labai žemo dažnio garsus mažesniu nei 20 hercų dažniu – taip pat vadinamus infragarsu. Panašius garsus skleidžia kriokliai, vandenyno bangos, įvairūs mechanizmai, pvz. automobiliai, šilumos siurbliai ar kondicionieriai. Žmogaus ausis tokio žemo gažnio garsų negirdi. Šalia gyvenamųjų vietų eismas yra didžiausias infragarso šaltinis.
Vėjo jėgainės kenkia paukščiams ir aplinkai? Vėjo jėgainės, kaip ir bet koks kitas žmogaus statinys yra įsiveržimas į gamtą. Dėl to, kad jos yra aukštos ir šiuo metu gali siekti net 250 metrų aukšti, kyla nemažai klausimų dėl jų poveikio paukščiams. Mentės gali užmušti šikšnosparnius ir paukščiaus, tačiau geras planavimas padeda išvengti neigiamo poveikio aplinkai.
Visų pirma, vėjo jėgainės neturi būti statomos šalia saugomų teritorijų. Vietoje to turėtų būti koncentruojamasi ties pažeistomis teritorijomis, pvz. dideliais karjerais, ariama žemės ūkio žeme ar net monokultūrinėmis medžių plantacijomis. Antra, naujausios vėjo jėgainės turėtų būti aprūpintos paukščių ar šikšnosparnių detektoriais, kad esant potencialiam susidūrimui būtų sustabdytas menčių sukimasis. Tiesa, dauguma naujų vėjo jėgainių poveikis, dėl jų didelio aukščio, yra gerokai virš daugumos paukščių ar šikšnosparnių skridimo aukščio.
Vokietijos biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos sąjungą (NABU) skaičiuoja, kad Vokietijoje dėl vėjo jėgainių kasmet žūva apie 100 000 paukščių. Tačiau tai yra nedidelis skaičius lyginant su kitais pavojais paukščiams – susidurimai su pastatais ar judančiais objektais (automobiliais, traukiniais ir pan.) nusineša atitinkamai apie 1000 (108 mln.) ir 700 (70 mln.) kartų daugiau paukščių gyvybių. Taip pat nemažai paukščių praranda savo gyvybes elektros perdavimo tinkluose (2 mln.) ir dėl medžioklės (1 mln.).
Pats didžiausias pavojus paukščiams yra žemės ūkis. Dėl paplitusių monokultūrų auginimo ir intensyvaus pesticidų naudojimo, reikšmingai sumažėjo vabzdžių – pagrindinio daugumos paukščių mitybos šaltinio. Lietuvoje per pastaruosius 20 metų dėl intensyvaus žemės ūkio paukščių sumažėjau maždaug per pusę. Klimato kaita jau dabar labai reikšmingai veikia biologinę įvairovė ir vienas iš efektyviausių būdų ją stabdyti yra daugiau atsinaujinančios energijos iš vėjo.
Vėjo energetika yra nepatikima? Kartais vėjas nepučia, o tai reiškia, kad vėjo jėgainės negamina jokios elektros. Siekiant užtikrinti patikimą elektros tiekimą reikia įvairių skirtingų energijos gamybos ir kaupimo įrenginių (baterijų ir hidroakumuliacinių jėgainių).
Norvegija ir Kosta Rika jau dabar pasiekė, kad visa jų elektra atkeliauja iš atsinaujinančių šaltinių. Šalia vėjo energijos dar yra generuojama hidro, geoterminė, biomasės ir saulės šviesos energija. Labai viskas priklauso nuo to kokioje pasaulio dalyje yra valstybė. Papildomai galima pasitelkti žalio vandenilio gamyklas bei talpias baterijas ir hidroakumuliacines jėgaines (Kruonio jėgainė pradėjo veikti 1992 m.).
Tik turtingieji pelnosi iš vėjo energetikos? Pastatyti didelę vėjo jėgainę (6 MW) gali kainuoti nuo 8 iki 12 mln. Eurų. Tokios jėgainės elektros savikaina siekia 4-8 centus už kilovatvalandę. Vėjo jėgainių parkų investicijų grąža dažnai siekia virš 10 %. Iš to pagrinde pelnosi didelės energetikos korporacijos, tačiau yra sudarytos sąlygos ir paprastiems piliečiams. Vienas iš tokių būdų – akcijų pirkimas įmonių, kurios vysto vėjo energetiką, pvz. “Enefit Green”. Kitas – pirkti fondų obligacijas, kurie investuoja į vėjo energetikos projektus.
Bendruomenės taip pat gauna naudą iš vėjo jėgainių per tiesioginę paramą finansais ar investicijas į vietos infrastruktūrą. Vėjo jėgainių parką Kamajų seniūnijoje vystanti UAB “EE Emerald Holding” įsipareigojo pasirūpinti keliais vietos teritorijoje ir skirti kasmetinę tikslinės paskirties finansinę paramą (15 000 Eur).
Gyventojai nepritaria vėjo energetikai? Dalis gyventojų iš tiesų yra nepatenkinti vėjo energetika, tačiau žmonių kiekis yra labai nedidelis. Kelmėje, kurioje kyla didelis vėjo jėgainių parkas, pernai rudenį Spinter atlikta apklausa rodo, kad maždaug 8 iš 10 vietos gyventojų palaiko vėjo energetiką ir tik 9 % pasisako prieš.
Tolesnė atsakinga vėjo jėgainių plėtra Lietuvoje gali sukurti didelę finansinę naudą, padėti Lietuvai tapti energetiškai nepriklausoma bei kovoti su klimato kaita.