Atsinaujinanti energetika – planetai ir bendruomenėms

Norint išvengti katastrofiškų klimato kaitos padarinių, pasaulis turi kuo greičiau pereiti prie atsinaujinančios energetikos. Numatytomis priemonėmis, jau iki 2030m. 50% visos šalyje sunaudojamos elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o iki 2050m – 100%. Pasak „Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos”, norint pasiekti šių tikslų, jau per šį dešimtmetį elektros, pagaminamos vėjo jėgainėmis, kiekis turi išaugti trigubai. Tačiau besiplečiant vėjo energetikai, bendruomenių interesai dažnai susikerta su klimato kaitos stabdymo priemonėmis.

Šiuo metu Lietuvoje vyksta intensyvios diskusijos, kaip nauji vėjo energetikos nuostatai galėtų ne tik spartinti sektoriaus plėtrą, bet ir atnešti daugiau naudos šalia gyvenančioms bendruomenėms.

VšĮ „Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos valdžios institucijas atsižvelgti į žemiau pateiktas gerasias praktikas iš užsienio šalių, kai ateityje bus svarstomos kompensacijos schemos bendruomenėms.

Naujai pasiūlyta priemonė Estijoje užtikrintų ilgalaikį finansavimą bendruomenėms

Estijoje šiuo metu kuriama išmokų priemonė, kuri reguliuotų kompensacijas vietos savivaldybėms ir bendruomenėms, paveiktoms vėjo jėgainių plėtros. Šis įrankis užtikrintų, kad bendruomenės, gyvenančios šalia atsinaujinančių šaltinių pramonės gautų paramą. Tokia finansinė iniciatyva vertinama kaip pirmas žingsnis siekiant pagerinti santykį tarp elektros gamintojų ir gyventojų.

Išmokų priemonė numato kompensacijų skyrimą vietos bendruomenėms ir savivaldybėms, kai vėjo jėgainių parkai yra plėtojami tiek jūroje, tiek sausumoje. Jei vėjo jėgainės plėtojamos sausumoje, nustatytas mokesčio dydis vietos gyventojams yra 0,5€ už pagamintos elektros megavatvalandę. Pavyzdžiui, jei 100MW pajėgumo vėjo jėgainių parkas pagamina apie 300GWh, jo savininkai mokėtų apie 150 000€ per metus. Tokia išmoka būtų paskirstyta tarp savivaldos (50%) ir šalia vėjo jėgainių gyvenančių asmenų.

Jei vėjo jėgainės yra statomos jūroje, ši kompensacija mokama vietos savivaldybėms, esančioms arčiau nei 15km iki artimiausios vėjo jėgainės. Tokia kompensacija siektų apie 140 000-420 000€ per metus. Verslininkai, turintys žvejybos licenciją jūros vėjo jėgainių parko vietoje, taip pat galėtų gauti kompensaciją.

Siūloma priemonė bus svarstoma Estijos parlamente 2022m. pradžioje. Priėmimo atveju, ji įsigalios jau kitų metų gegužės mėnesį.

Atsinaujinančios energetikos įstatymas Vokietijoje: 0.2€/MWh dvidešimčiai metų

Vokietijoje jau egzistuoja panaši priemonė, skatinanti savivaldybes bendradarbiauti su atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtotojais. Įstatymas įpareigoja vėjo jėgainių operatorius mokėti iki 0,002€ už pagamintos elektros kilovatvalandę gyvenvietėms prie statomos elektrinės. Jėgainės savininkai gali rinktis mokėti mažesnę sumą ir vietoj to pasiūlyti pigesnę elektros energiją vietos gyventojams. Priemonės įgyvendinimas yra savanoriškas ir ekonomiškai neutralus vėjo jėgainių operatoriams. Išleisti pinigai gali būti “susigrąžinti” per šalyje egzistuojančią finansinių paskatų sistemą atsinaujinančiai energetikai. Ši priemonė taikoma tik naujai statomoms vėjo jėgainėms.

Šios finansinės paskatos yra skiriamos toms gyvenvietėms, kurios yra nutolusios ne daugiau kaip 2,5km nuo vėjo jėgainės. Savivaldybės gali pačios nuspręsti, kam naudoti šį finansavimą. Jei keletas kaimų ir miestelių yra paveikti jėgainės, savivaldybėms siūlomos įmokos yra paskirstomos priklausomai nuo žemės ploto, patenkančio į jėgainės perimetrą. Toks susitarimas tarp vietinių bendruomenių ir vėjo energetikos operatorių galioja dvidešimt metų, taip užtikrindamas ilgalaikę investiciją į aplinkines bendruomenes.

Šis įstatymas įsigaliojo 2021m., jo tikslas – įtraukti savivaldybes kuriant vėjo jėgainių parkų pridėtinę vertę, užtikrinti verslo prieinamumą ir paspartinti atsinaujinančios energetikos teritorinę plėtrą.