Mokslininkai ragina pasaulio lyderius apriboti biodegalų gamybą iš žemės ūkio kultūrų COP30 konferencijoje

Prieš COP30 klimato kaitos derybas, kurios prasidėjo praeitą savaitę Beléme, Brazilijoje, daugiau nei 100 pasaulinės mokslo bendruomenės narių, įskaitant susirūpinusių mokslininkų sąjungos atstovus, pasirašė laišką (čia), kuriame ragina pasaulio lyderius riboti pavojingą biodegalų plėtrą. Laiškas paskelbtas tuo metu, kai Brazilija siekia aukšto lygio paramos lyderių įsipareigojimui keturis kartus padidinti vadinamųjų „tvarių degalų“ naudojimą, įskaitant biodegalų[…]

Lietuvos aplinkos būklė 2025

Europos aplinkos agentūra rugsėjį pateikė (čia) Europos aplinkos 2025 m. būklės ataskatą. Tai yra daroma kas kiekvienus penkis metus. Europos aplinkos agentūra spartesniam šios ataskaitos skaitymui įdiegė dirbtinio intelekto priedą, kuris atsako į klausimą. Paprašius pateikti 5 sakinių išvadą pateikiama tokia informacija: Europos aplinkos agentūros 2025 m. pagrindinėje ataskaitoje vertinama Europos aplinka ir klimatas. Joje[…]

10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidėjusių įmonių Lietuvoje 2024

10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių (įtrauktų į ATL sistemą) Lietuvoje sąrašas su jų veiklos rodikliais (pagal APVA, VMI ir rekvizitai.vz.lt duomenis). Žala skaičiuojama pagal Vokietijos aplinkos agentūros įvertintą CO2 tonos padaromą neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei – 180 EUR/t (neskaičiuojant infliacijos pagal 2018 m. kainas). Vidutinė taršos vertė 2024 m. siekė apie 65 Eur/t. Vieta Pavadinimas Patvirtinti iškastinio kuro išmetimai[…]

Kodėl maisto deginimas biodegalų gamybai skatina klimato krizę

Pagal T&E užsakytą ataskaitą “CrOP30: Why burning food for land-hungry biofuels is fuelling the climate crisis” (čia). Kodėl biodegalai yra žalingi? Pasėlių ir dirbamos žemės naudojimas biodegalų žaliavoms gaminti paskatino žemės ūkio plėtrą į anksčiau nedirbtas teritorijas, o tai lėmė miškų kirtimą, buveinių praradimą ir didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą dėl prarastos augmenijos ir[…]

Lenkijos pažanga su buitiniais energijos kaupimo įrenginiais

Šeštasis Lenkijos programos „Mój Prąd“ (Mano elektra) kvietimas skyrė rekordinę 1,85 mlrd. PLN (433,5 mln. EUR) sumą. Pagal šią schemą gaminantys vartotojai galėjo gauti finansavimą saulės elektrinei, elektros kaupimo įrenginiams ir šilumos kaupimo įrenginiams. Iš pradžių paraiškos buvo priimamos nuo 2024 m. rugsėjo mėn., o bendra skirta suma buvo 400 mln. PLN, tačiau „Mój Prąd[…]