Dumbliai ir karvės

Lietuvoje žemės ūkis yra vienas iš didžiausių šiltnamio efektą sukialinčių dujų (ŠESD) šaltinių ir sudaro apie 23 % viso šalies ŠESD (tik energetikos sektorius turi didesnius ŠESD išmetimus). Blogiausia, kad tie rodikliai per pastaruosius kelis metus net augo. Žemės ūkio ŠESD būtų galima išskirstyti į kelias pagrindines dalis – virškinimo fermentaciją ir tiesioginį dirvožemio naudojimą[…]

Tarpusavio sutarimas tarp NVO ir ūkininkų

Po kelis mėnesius trukusių diskusijų, rugsėjo pradžioje, strateginiame dialoge dėl žemės ūkio ateities ūkininkų sąjungos, pramonės atstovai, nevyriausybinės organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys pasiekė reikšmingą sutarimą. Tai yra aiški žinia ES sprendimų priėmėjams, kad įprastinė veikla – ne išeitis iš dabartinės klimato ir biologinės įvairovės krizių. Nepaisant to, kad dialogo dalyvių pozijos buvo labai skirtingos,[…]

Teisė į sveiką aplinką

Žmogaus teisės yra teisiškai įgyvendinami valstybių įsipareigojimai, o jų įtvirtinimas tarptautinėje teisėje suteikia teisinių galimybių patraukti vyriausybes atsakomybėn, jei jos jų nesilaiko. Ji aiškina, kad tai visapusiška apsauga nuo įvairių žalingų aplinkos veiksnių. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus turi teisę į švarų orą ir vandenį, saugų klimatą, sveikas ekosistemas, sveiką ir tvariai pagamintą maistą, netoksišką[…]

Mitai apie klimato kaitą

Kaip reaguoti, kai kas nors neigia arba menkina klimato krizę?Mūsų kasdienis gyvenimas kupinas netikrų naujienų ir sąmokslo teorijų. Apie klimato krizę skleidžiama vis daugiau mitų, pavyzdžiui, „1,5 laipsnio nėra daug“ ir „dėl to kaltos kitos šalys“. Keletas pagrįstų atsakymų į dažnai sutinkamus mitus. Netiesa. Beveik viskas, ką darome, turi įtakos klimatui, įskaitant skraidymą ir važinėjimą[…]

Biodegalai ir biologinės įvairovės naikinimas

„Deutsche Umwelthilfe“ (DUH) užsakymu atliktame tyrime (čia) atskleidžiamas nerimą keliantis biodegalų vartojimo poveikis aplinkai. Jei Vokietijoje būtų atsisakyta naudoti biodegalus, metinis toksiškų pesticidų sunaudojimas Vokietijos reikmėms galėtų sumažėti 24 proc. arba beveik 10 000 tonų. Tyrimo duomenimis, vien tik Vokietijoje sunaudojama 27,5 proc. azoto trąšų ir 24,3 proc. fosforo trąšų biudžetų (pagal žemės ribas), skirtų[…]