Biologinė įvairovė: kodėl gamtos krizė yra svarbi, paaiškinta per 5 grafikus

Išverstas Helen Briggs straipsnis publikuotas BBC.com

Žmonijos veikla naikina natūralų pasaulį, kuris veda prie spartaus gyvūnų ir augalų nykimo. Pastaruoju metu pasaulio lyderiai (deja, ne Lietuvos – vert. pastaba) žada spręsti šią problemą. Bet ar to užteks?

Kas yra biologinė įvairovė ir kodėl ji svarbi?

Biologinė įvairovė yra platus sprektras visų gyvų organizmų Žemėje ir kaip jie vienas su kitu sąveikauja, tiesiogiai ir netiesiogiai daugybėje sričių.

Pastarųjų dienų ataskaitos ir studijos praneša apie ypatingai prastėjančią gamtos būseną.

Pernai, tarpvalstybinė mokslininkų komisija pranešė, kad vienas milijonas gyvūnų ir augalų rūšių yra realiame išnykimo pavojuje.

Rugsėjo mėnesį buvo publikuota ataskaita pranešanti, kad tarp 1970 ir 2016 m. globali gyvūnų, paukščių, žuvų, amfibijų ir roplių populiacija vidutiniškai sumažėjo 68 %.

Ar mes gyvename išnykimo amžiuje?

Mokslininkai perspėjo, kad mes pereiname į šeštąjį masinio išnykimo periodą ir bet kas ką ateityje darysime apibrėš žmonijos ateitį. Vienas iš kitų penkių masinio išnykimo periodu buvo sukeltas asteoroido susidūrimu su žeme kuomet žuvo dinozaurai ir daugybė rūšių vandenynuose.

“Mes neturime laiko laukti. Biologinės įvairovės praradimo mastai, gamtos praradimo mastai, visa tai neturinti precedento žmonijos istorijoje”, teigia Elizabeth Mrema, Biologinės Įvairovės Konvencijos vykdančioji sekretorė.

“Mes esame pati pavojingiausia rūšis pasaulio istorijoje.”

Žmonės per medžioklę, žvejybą ir medžių kirtimą stumia kitas rūšis į išnykimą.

Mes esame beveik visiškai atsakinti už pastaraisiais dešimtmečiais įvykusį žinduolių išnykimą, remiantis viena iš studijų.

Tolesnės prognozės numato, jeigu mes nekeisime dabartinės krypties, šį šimtmetį išnyks dar beveik 550 žinduolių rūšys.

Didžiausia problema rūšims su kuriomis mes dalinamės planeta, tai greitis kuriuo žmonija transformuoja natūralų kraštovaizdį per kelių ir miestų statybą ir vis daugiau žemės užimantį žemės ūkį.

Ne sausumoje, žmonija apkrauna vandenynus plastiku ir sunaudoja žuvų išteklius.

Įvertinimai rodo, kad 75 % sausumos ir 66 % vandenynų degradavo dėl žmogaus veiklos.

Kaip mums išsukti iš naikinimo kelio?

Pasitraukimas iš niokojimo trajektorijos pareikalaus didelių pokyčių.

Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės susitikime, kuris įvyko rugsėjo 30 d. Niujorke, pasaulio lyderiai paskelbė savo ambicingus įsipareigojimus gamtai.

“Jie tikrai nesakys: ‘Mes planuojame tęsti niokoti gamtą’. Jie pasakys: ‘Mes planuojame pasukti tvarumo keliu'”, teigia Inger Andersen, Jungtinių Tautų Aplinkosauginės Programos (UNEP) vadovė.

Koks planas ateičiai?

Šalys yra kviečiamos kursi susitarimą atkurti biologinę kaip Paryžiaus klimato susitarimas yra kovoje su klimato kaita.

Ir visa tai yra po Biologinės Įvairovės konvencijos, tarptautinio susitarimo kuris buvo priimtas 1992 m. JT Žemės susitikime Brazilijoje.

Konvencija turi tris tikslus: biologinės įvairovės apsauga, tvarus gamtos naudojimas ir genetikos mokslo naudos dalijimasis.

Šalys iki šių metu turėjo pasiekti prieš dešimtmetį užsibrėžtus tikslus, tokius kaip išnykimo sustabdymas, taršos sumažinimas ar miškų išsaugojimas. Nepaisant nedidelės paažangos, nei vienas iš šių tikslų nebuvo pasiektas.

Pasaulio lyderių šiuo metu yra prašoma pasirašyti įsipareigojimus iki 2030 m. apsaugoti 30 % pasaulio pagal dešimties punktų planą, kuris koncentruojasi tiek laukine gamta ir klimato kaita atsidavimo planuose nuo pandemijos.

Jie prašomi pasižadėti atsižvelgti į klimato kaitą, miškų kirtimus, ekosistemų degradaciją ir taršą.

Mokslininkai teikia, kad yra didelė rizika, tačiau vis dar yra galimybė sumažinti gamtos nykimą, jeigu pažadai bus įgyvendinti.