Biodegalai ir biologinės įvairovės naikinimas

„Deutsche Umwelthilfe“ (DUH) užsakymu atliktame tyrime (čia) atskleidžiamas nerimą keliantis biodegalų vartojimo poveikis aplinkai. Jei Vokietijoje būtų atsisakyta naudoti biodegalus, metinis toksiškų pesticidų sunaudojimas Vokietijos reikmėms galėtų sumažėti 24 proc. arba beveik 10 000 tonų. Tyrimo duomenimis, vien tik Vokietijoje sunaudojama 27,5 proc. azoto trąšų ir 24,3 proc. fosforo trąšų biudžetų (pagal žemės ribas), skirtų[…]

Gamta mieste: Šilainių sodų tvirtovė

Šiandien, Šilainių gyventojai tarsi įstrigę tarp mašinų gaudimo ir devynaukščių lubų. Tačiau nedaugeliui žinoma, jog pačiame mikrorajono viduryje slypi žalumos oazę, kurioje galima ne tik pasislėpti nuo miesto šurmulio, bet ir atkurti santykį su gamta, ar netgi užsiauginti savų braškių! Maždaug prieš 40 metų, Šilainių gyventojai, pajutę poreikį užsiauginti savo vaisių ir daržovių Kauno Tvirtovės[…]

Energetiniai sodai – atsinaujinančios energijos ir gyventojų sinergija

Atsinaujinanti energetika, ypač vėjo ir saulės, ypatingai svarbi siekiant energetinės nepriklausomybės ir švelninant klimato krizės padarinius. Energijos bendrijos – bendruomenių būdas prisidėti prie energetinės nepriklausomybės tikslų. Jos įgalina gyventojus, gerina vietos ekonomiką, mažina energijos kainas ir stiprina bendruomeniškumą. Olandai žengė vienu žingsniu toliau ir vietoj įprastų energetinių parkų įkūrė energetinius sodus – daugiafunkcines erdves, kuriose[…]

Intensyvi žemdirbystė – pagrindinė paukščių mažėjimo priežastis

Daugiau kaip 50 mokslininkų grupė nustatė (nuoroda į tyrimą), kad intensyvus žemės ūkis (t.y. mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimas) yra pagrindinė paukščių populiacijų mažėjimo Europoje priežastis. Tame tyrime, kuriame buvo naudojami tūkstančių mokslininkų 28 šalyse (įskaitant ir Lietuvą) surinkti duomenys, nustatyta, kad nuo 1980 m. paukščių skaičius sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu, o žemės ūkio paskirties[…]

Biodegalai ar biologinė įvairovė?

Pirmos kartos biodegalai yra gaminami iš žemės ūkio produkcijos tinkamos žmonės ir gyvūnams. Tai pagrinde alyvpalmės, sojos, kviečiai, kukurūzai, rapsai, saulėgrąžos, cukriniai runkeliai ir cukranendės. Apie palmių aliejaus ir PFAD prisidėjimą prie miškų naikinimo, klimato kaitos bei biologinės įvairovės galima plačiau paskaityti čia. Panaši situacija yra ir su sojų aliejumi, kuris yra auginamas iškirtus Amazonės[…]