Palyginimas: vienkartinė ir daugkartinė pakuotės, jų poveikis aplinkai

Augant populiacijai, greitėjam gyvenimo tempui bei sparčiai vystantis technologijoms, paruoštų produktų vartojimas pasidarė kaip niekad didelis. Jau dabar Europoje apie 36 proc. namų ūkio atliekų sudaro pakuotė. Kol kiekviena šalis atskirai susiduria su šiukšlių tvarkymo ir per greito resursų eikvojimo sunkumais, visame pasaulyje prarandama 80-120 milijardų dolerių dėl pakuotės, kuri galėtų būti dar kartą panaudojama arba perdirbama.

Šiuo metu dauguma atliekų tvarkymo būdų teikia prioritetą šiukšlių rūšiavimui – kaip pagrindiniam būdui mažinti atliekas. Vis dėlto, žiedinės ekonomikos atžvilgiu, rūšiavimas yra vienas iš paskutinių atliekų tvarkymo būdų; dėmesys pirmiau kreipiamas pakartotiniam naudojimui, naudojimui kitu tikslu, perdirbimui tai pačiai paskirčiai arba grąžinimui į gamybą. Daugkartinis naudojimas vengia žaliavų eikvojimo ir sumažina energijos paklausą, lyginant su naujų produktų gamyba ar rūšiavimu. Be to, jis gali pakeisti vartojimo įpročius ir santykį su daiktais.

Zero Waste Europe ir Reloop ataskaita siekia įvertinti daugkartinio naudojimo privalumus, lyginant kompleksinę vienkartinės ir daugkartinės pakuočių įtaką aplinkai. Išsamiai išanalizuotos 32 gyvavimo ciklo ataskaitos (ang. Life Cycle Assessment, trumpinys: LCA), kad būtų galima suprasti sąlygas, kuriomis daugkartinė pakuotė tampa aplinkosaugai draugiškas pasirinkimas.

*Svarbu atkreipti dėmesį, jog LCA tyrimai yra riboti. Jie atliekami darant įvairias prielaidas ir formuojant skirtingus scenarijus apie produkto dizaino specifikacijas, transportavimo procesus, žaliavos tipą, daikto naudojimo stadiją bei veikimo sistemą. Be to, šie tyrimai dažniausiai nepaliečia šiukšlinimo ir susidariusio atliekų kiekio, kas yra labai svarbu, kai kalbama apie pakuotės atliekas.

**Analizuojami LCA tyrimai lygino šias vienkartines ir daugkartines pakuotes: butelius, kibirus, dispenserius, daiktų krepšius/ maišus, dėžes, puodelius, bačkas, maisto indelius, stiklainius ir indus biriems ar skystiems produktams, statines bei transportavimo pakuotę.

REZULTATAI

72 proc. tyrimų rodo teigiamą daugkartinio naudojimo tarų ir indų pasirinkimo įtaką aplinkai, lyginant su vienkartinių pakuočių pasirinkimu.

Tam daro įtaką keturi pagrindiniai aspektai: transportavimas, gamyba, pernaudojimų skaičius ir daikto gyvavimo pabaiga. Svarbu pabrėžti, jog pakuotės analizė negali būti atsiejama nuo sistemos, kurioje ji naudojama. Šie aspektai taip pat veikiami pakuotės tipo (kaip išvardinta aukščiau) bei medžiagos, iš kurios ji pagaminta (plastikas, medis, stiklas, kita).

  1. Gamyba. Tiek vienkartinės, tiek daugkartinės pakuotės atveju gamyba palieka didžiausią pėdsaką aplinkoje. Tai ypač aktualu, kai eina kalba apie aukštos kokybės ilgalaikę daugkartinę pakuotę. Nepaisant to, daugumos daugkartinių pakuočių gamybos pėdsakas yra ne toks ryškus, nes jis mažėja atsižvelgus į pernaudojimų skaičių.
  2. Transportavimas (atstumas, svoris, kiekis ir trasporto rūšis). Produkto pėdsakas aplinkai buvo stipriai susijęs su transporto emisijomis.
  3. Pernaudojimų kiekis. Keletas LCA tyrimų rodo stiprų pėdsako mažėjimą per pirmus pernaudojimų kartus (per fukcinius vienetus), o tada pėdsako vertė stabilizuojasi. Taip yra dėl to, jog daugkartinės pakuotės gamybos pėdsakas yra išdalinama per visus tos pakuotės naudojimo kartus, o transportavimas ir valymas neišvengiami kiekvieno pernaudojimo metu.
  4. Daikto naudojimo pabaiga. LCA tyrimuose svarstomi įvairūs atliekų tvarkymo scenarijai; dažniausiai: atliekų deginimas, sąvartynai ir rūšiavimas. Iš šių rūšiavimas yra aplinkosaugiškai priimtiniausias variantas. Pakuotės, į kurią įeina dalis perdirbtos medžiagos, gamybos pėdsakas bus mažesnis nei gaminant pakuotę visiškai naujai (from virgin materials).

SĄVEIKA TARP ATSKIRŲ ASPEKTŲ

Bendrai, tyrimai rodo, jog daugkartinės pakuotės pėdsakas yra mažesnis nei vienkartinės. Vis dėlto, rezultatams didelės įtakos turėjo tai, iš ko pagaminta medžiaga.

DAUGKARTINIAI STIKLO BUTELIAI

Daugkartiniai vs. vienkartiniai stiklo buteliai

Daugkartiniai, lyginant su vienkartiniais, stiklo buteliai parodė didžiausią CO2 emisijų skirtumą. Iš esmės, vienkartiniai stiklo buteliai palieka žymiausią pėdsaką, lyginant su kitomis medžiagomis (pvz., PET, aliuminio ir kartono gėrimų taros). Taip yra dėl to, jog stiklo gamyba reikalauja daug energijos. Pernaudojus butelį bent 2 ar 3 kartus, gamybos emisijų kiekis per funkcinį vienetą sumažėja net 40 proc.

Svarbu pabrėžti, jog tyrimų autoriai negalėjo rasti informacijos apie maksimalų pernaudojimų skaičių. Alaus buteliai gali būti pernaudojami 25-30 k., todėl daugkartinės stiklo pakuotės pėdsakas gali būti daug mažesnis nei įvertino tyrimai.

Daugkartiniai stiklo buteliai vs. vienkartiniai PET buteliai

Aplinkosaugiškai priimtinesni daugkartiniai stikliniai buteliai tampa po 3 k. pernaudojimų, kai jie lyginami su 0,5 l. vienkartine PET tara, bei po 25 k. pernaudojimų, kai jie lyginami su 2 l. PET tara (kadangi yra tikėtina, jog stikliniai buteliai yra pernaudojami 25-30 k., toks palyginimas turi praktinę prasmę).

Daugkartiniai stiklo buteliai vs. vienkartinės aliuminės skardinės

Tyrimai rodo, jog stiklo buteliai tampa aplinkai priimtinesni jau po 3 pernaudojimų.

Daugkartiniai stiklo buteliai vs. kartoninės gėrimų taros ir plastikiniai maišeliai dėžutėse

Lyginant šias taras, buvo pastebėta, jog stiklo buteliai palieka didesnį pėdsaką įvairiais atvejais, išskyrus tada, kai trasportavimo atstumas mažesnis nei 100 km. Nepaisant to, kad rezultatai rodo, jog daugkartinė tara šiuo atveju nėra geresnė, čia paminimas labai svarbus transportavimo atstumo aspektas. Šis aspektas yra vienas svarbiausių, kai kalbama apie daugkartinių sistemų naudą. Dėl to dažnai pabrėžiamas vietinis tiekimas.

DĖŽĖS

Transportavimo CO2 emisijas nulemia sąveika tarp svorio, atstumo ir transporto tipo. Mažesnių ir lengvesnių sunkvežimių naudojimas gali turėti žymios įtakos bendram pėdsako mažinimui.

Skirtumas tarp daugkartinių plastikinių dėžių ir vienkartinių medinių dėžių naudojimo yra ne toks didelis kaip skirtumas tarp daugkartinių dėžių ir kartoninių vienkartinių. Taip yra dėl to, jog sunaudojama mažiau energijos medinių dėžių gamybai ir jų nauda gyvavimo pabaigoje yra didesnė, lyginant su kartoninėmis dėžėmis.

LŪŽIO TAŠKAI

Lūžio taškai gali skirtis dėl įvairių dalykų: transportavimo atstumo, žaliavos, perdirbtos medžiagos kiekio galutiniame produkte ir kt.

Daugkartinė stiklo tara aplinkosaugiškai draugiškesnė tampa jau po 2-3 pernaudojimų. Analizuojant įvairius scenarijus, reikėtų bent 10 pernaudojimų, kad būtų pasiektas lūžio taškas.

Daugkartinės plastikinės dėžės aplinkosaugiškai draugiškesnės tampa po 3-15 pernaudojimų.

KAIP DAUGKARTINĖ PAKUOTĖ GALI TAPTI APLINKOSAUGIŠKAI NAUDINGAS VARIANTAS

Labai svarbu suprasti, kurioje pakuotės gyvavimo stadijoje susidaro didžiausias pėdsakas: gamyboje, naudojant ar kt. Nuo to priklauso, kokių galima imtis veiksmų.

Jei žymiausias pėdsakas paliekamas gamybos metu, svarbu, kad būtų garantuotas tam tikras pernaudojimų kiekis. Taip pat gamybos emisijos gali būti kompensuojamos pakuotės gyvavimo pabaigoje, kai yra perdirbama kuo daugiau medžiagos ir ji panaudojama naujos pakuotės gamyboje. Geras pavyzdys yra stiklo tara, kadangi stiklo gamyba reikalauja nemažai resursų.

Kai žymiausią pėdsaką palieka transportavimas (pvz., dėžių atveju), jį sumažinti galima naudojant kitokį trasportavimo būdą ar/ ir naudojant vietinį tiekimą ir mažinant atstumus. Čia eina kalba apie pėdsako susidarymą kiekvieno pernaudojimo metu. Lengvinant pačias dėžės ar renkantis lengvesnę medžiagą iš esmės dar labiau mažėtų pėdsakas.

Kai kurias atvejais (pvz., puodelių ir maisto indelių naudojime) gamyba bei valymas palieka didžiausią pėdsaką. Tada svarbu garantuoti maksimalų pernaudojimų skaičių ir taras plauti ne rankomis, o indų plovimo mašinoje, taupant vandenį.

PASVARSTYMAI

Deja, dauguma LCA tyrimų į analizę neįtraukia tokių svarbių aspektų, kaip resursų išeikvojimas, šiukšlinimas bei žiediškumas. Jei tai taptų tyrimų rodikliais, gali būti, jog gerai sukurtų daugkartinio naudojimo sistemų nauda būtų daug didesnė.

Pilnoje ataskaitoje (ieškokite Zero Waste Europe puslapyje) dar analizuojamos ekonominės paskatos (užstato grąžinimo ar užmokesčio ir nuolaidų/ bonusų sistemos), standartizavimas, prieinamumas vartotojams, e-komercijos tendencijos, transporto bei elektros dekarbonizacija. Šie visi aspektai taip pat turi svarbios įtakos daugkartinių sistemų vertinimui.