Lietuvai – antrarūšė pakuotė?

Lietuvos ekonomikai besivejant labiausiai išsivysčiusias Šiaurės ir Vakarų Europos dažnai būdavo keliami produktų kokybės palyginimai. Ir jie ne iš piršto laužti, daugybė tyrimų yra parodę, kad Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims buvo tiekiami pigesni ir prastesnės kokybės produktai. Nuo 2023 metų įvyko milžiniški reguliaciniai pokyčiai dvejose didžiausiose Europos Sąjungos rinkose (Vokietijoje ir Prancūzijoje). Vokietijoje[…]

Didžiausi plastiko teršėjai pasaulyje

Paviešintas jau penktasis Prekės ženklų auditas (atsisiųsti galima čia). Toliau karaliauja Coca-cola, Pepsico ir Nestle. VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją ir LR Seimą imtis veiksmų, kad tik daugkartinės ir perdirbamos pakuotės patektų į Lietuvos rinką.

Taršus atsiminimas

Tradiciškai lietuviai kiekvieną visų šventųjų (lapkričio 1-ą) dieną vyksta aplankyti į kapus mirusių artimųjų. Dažnai ne tik prisiminti, bet ir uždegti žvakučių ar nuvešti gėlių. Statistikos nėra, bet galima numanyti, kad visoje Lietuvoje tomis dienomis gali būti sunaudojama ir virš ne vienas tūkstantis tonų žvakių kartu su pakuotėmis. Deja, jos po to virsta tokiu visiškai[…]

Aplinkos ministerija feilina atliekų sektoriuje

Vyriausybė skelbė, kad žaliasis kursas yra vienas iš prioritetų. Politinė programa yra įgyvendinama, bet ar Lietuva pajudėjo žiedinės ekonomikos kelyje? Ne. Lietuva neįgyvendina 2020 m. ES atliekų direktyvos tikslų, kuriais siekiama perdirbti bent 50 % atliekų (ES atliekų direktyva, LR atliekų tvarkymo įstatyme strategiškai pašalintas 2020 m. tikslas). Lietuvoje (pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis) 2020[…]