Mano kelias į aplinkosaugos ir tvarumo advokatūrą buvo gan ilgas ir teko susipažinti su daugybe įdomių žmonių. Vienas iš tokių – Virginija Vingrienė. Puikiai pamenu, kada pirmą kartą susipažinome – 2017 m. Druskininkų atliekų forume. Tuomet priėjau ir pasiūliau kelti idėja Lietuvai tapti pirmąja “Zero Waste” valstybe. Idėja sudomino ir buvau paprašytas pateikti daugiau informacijos, o tada ir supratau, kad svaidytis skambiomis frazėmis ne tik nerimta bet ir neatsakinga.. Po to laiko politikos atstovams keldavau tik idėjas, kurias galiu apginti ir pasiūlyti kaip įgyvendinti tiek nacionaliniu tiek vietos lygmeniu.
Prieš tapdama Seimo nare, Virginija praleido ilgus metus Žemės ūkio ministerijoje, kur aktyviai dalyvavo teisėkūroje. Keli reikšmingiausi teisės aktai prie kurių darbavosi – ribojimas naudoti genetiškai modifikuotus organizmus ir pluoštinių kanapių įstatymas. Pastarasis jau padėjo užauginti visą naują pramonę Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu yra apsėta apie 5000 ha laukų iš kurių gaminami įvairiausi produktai: aliejus, baltymai, sėklos, arbatos ir daugybė kitų. Dar daug aukštos pridėtinės vertės galimybių, dėl teisinio reglamentavimo, iš kanapių augalų lieka neišnaudotos, tad ateityje ši verslo šaka tik augs. Neabejoju, kad Laisvės partija prie to prisidės!
Jau ne iš vieno žmogaus tenka išgirsti frazę, jeigu žinai ką gali pagerinti valstybės valdyme – tai privalai eiti ir tą daryti. Tą padarė ir Virginija bei prisijungė prie Aplinkos apsaugos komiteto. Šio komiteto svarba pastaraisiais metais ypač augo, visuomenei keliant taršos, biologinės įvairovės ir kitus su gyvąja gamta susijusius klausimus. Tuo pačiu atsirado reikšmingas poreikis keisti gamybą siekiant ne tik pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelių, bet ir išlikti konkurencingiems ateities rinkose.
Keletas iš įstatymų, kurie Virginijos iniciatyva, pagerino padėtį Lietuvoje: uždraudimas importuoti komunalines atliekas deginimui ir šalinimui sąvartyne, didesni taršos mokesčiai, padangų problemos iškėlimas bei siūlymai riboti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose. Svarstant dalį šių, Aplinkos apsaugos komitete teko ir man pasisakyti. Džiaugiuosi, kad Lietuva netaps kitų šalių sąvartynų ar atliekų deginimo (CO2 išmetėju ir pelenų sąvartyne kaupėju) paslaugos teikėju. Tuo pačiu, smagu ir tai, kad Lietuvoje pavyko pradėti diskusiją Seimo lygiu dėl palmių aliejaus ir tam klausimui visuomenė yra neabejinga. Virginija ne tik prisidėjo organizuojant diskusiją, bet ir sudarė galimybę Seime parodyti Viktorijos Mickutės filmą “palmių aliejaus prakeiksmas”. Jeigu nematėme, kviečiu pažiūrėti:
Virginija įvardijo keletą kolegų iš Aplinkos Apsaugos Komiteto, kaip tuos, su kuriais galima konstruktyviai dirbti, tai – Aistė Gedvilienė, Simonas Gentvilas ir Linas Balsys. Tikrai ne kiekvieną kartą jų nuomonės sutapdavo, bet diskutuoti ir ieškoti kompromisų būdavo galima. Tikiuosi, kad tiek Aistė tiek Simonas ir šioje Seimo kadencijoje bus atviri diskusijoms ir nusiteikę prisidėti, kad Lietuva taptų inovatyvi žaliųjų technologijų lydere, pradėtų ekonomikos transformaciją į žiediją bei įvertintų ir saugotų turimą biologinę įvairovę.
Linkiu Virginijai Vingrienei geriausios kloties ir dėkoju už pažintį ir padarytus darbus!