Trūkstami pokyčiai užstato sistemoje

Lietuvoje jau aštuonerius metus veikia užstato sistema. Galime tuo pasidžiaugti, nes dėl puikių pasiekiamų rezultatų ši sistema tai tapo dideliu traukos objektu aplinkosaugos specialistams ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio. Užstato sistema taip pat prisidėjo prie gerokai švaresnės gamtos – šiukšlių kalnus pamiškėse ar paežerėse aptinkame jau kur kas rečiau. Deja, dalis[…]

Vermikompostavimas šeštame aukšte

Kaune, kaip ir daugelyje Lietuvos miestų, daugiabučiuose gyvenantys žmonės neturi galimybės atskirai rūšiuoti maisto gamybos ir kt. organinių atliekų. Jos keliauja į bendrų komunalinių atliekų konteinerį, kur genda, skleidžia nemalonų kvapą, užteršia dar tinkamas perdirbti atliekas ir sušlapina keliausiančias sudeginti. Maisto atliekų transportavimas iki sąvartynų taip pat kainuoja papildomą anglies dioksido taršą. Kol kas atliekų[…]

Užstato sistemos plėtros mitai

Pernai metais Seime buvo pateiktas puikus teisės aktų projektas, kuriuo numatoma, kad visa stiklinė, plastikinė ir metalinė gėrimų pakuotė (kurios turis nuo 0,1 iki 3 litrų) privalo patekti į užstato sistemą. Jos plėtra reikšmingai pagerintų dabar menką stiklo surinkimą ir perdirbimą bei dar labiau įtrauktų gyventojus į rūšiavimą. Deja, vis dar nemažai mitų, kuriuos dažnai[…]

Europos Komisijos aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra: žiedinė ekonomika ir atliekos

Kas kelis metus Europos Komisija įvertina kaip įgyvendinamos ES direktyvos ir reglamentai. Daugumoje atveju, ES šalys savo ambicija gerokai nusileidžia siūlomoms vystymosi kryptims. Lietuva, šiuo atveju, yra ne išimtis ir stipriai atsilieka su beveik visais aplinkosauginiais indikatoriais tiek nuo ES vidurkių tiek nuo turimų ambicijų. Tą parodo Europos Komisijos paskutinė peržiūrą paviešinta 2022 rugsėjo 8[…]

Prevencija kaip prioritetas

Lietuvoje 2020 m. gyventojai vidutiniškai generavo apie 483 kg atliekų. Tai daug ar mažai? Mažai lyginant su Danija (814 kg/gyv) ar Vokietija (628 kg/gyv), bet daug lyginant su kaimyninėmis šalimis Lenkija (346 kg/gyv), Latvija (478 kg/gyv), Estija (383 kg/gyv) ar net Švedija (431 kg/gyv – tiesa, duomenys neatrodo patikimai). Lietuvoje komunalinių atliekų kiekis gyventojui pastaruosius[…]