VšĮ „Žiedinė Ekonomika“, kartu su CAN Europe tinklo organizacijomis, sukūrė „Engaging citizens and local communities in the solar revolution: Rooftop Solar PV Country Comparison“ (lietuviškai – „Gyventojų ir bendruomenių įtraukimas į saulės energijos revoliuciją: saulės elektrinių ant pastatų stogų įrengimo galimybių tarp ES šalių palyginimas“) apžvalgą, į kurią įtraukta ir situacija Lietuvoje.
Siekiant išvengti skaudžių klimato kaitos padarinių, pereiti prie klimatui neutralios energetikos sistemos iki 2040 metų ir kuo greičiau atsisakyti iškastinio kuro iš Rusijos, Europos šalys turi žymiai pasitempti atsinaujinančios energetikos plėtroje. Tai reiškia, kad ES šalys turi įrengti bent 5 milijonus saulės elektrinių ant pastatų stogų iki 2025 metų. Šis skaičius – ambicingas, todėl ES valstybės narės turi užtikrinti tinkamą teisinį reglamentavimą, kuris žymiai paskatintų saulės elektrinių įrengimą ant pastatų stogų.
Saulės energija ant pastatų stogų Lietuvoje – apžvalga
Vertinimo sistema:
🟢 – 4/5 taškai
🟠 – 2/3 taškai
🔴 – 0/1 taškai
🟠 Vyriausybės strategija
Lietuvos Vyriausybė nėra sukūrusi konkretaus veiksmų plano dėl saulės elektrinių įrengimo ant pastatų stogų. Tačiau, Vyriausybė yra išsikėlusi tam tikrus tikslus susijusius su saulės energetikos plėtra Lietuvoje: 1 GWp įrengtosios galios iki 2025 metų ir 2 GWp įrengtosios saulės elektrinių galios iki 2030 metų. Kas 3 mėnesius Energetikos ministerija organizuoja susitikimus su saulės energijos vystytojais ir NVO nariais, kuriuose yra įvertinamas šių tikslų įgyvendinimas.
🟢 Skatinimo priemonės
Lietuvoje visi gaminantys vartotojai yra prijungti prie AB Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) tinklo. ESO teikiamų paslaugų kainos gaminantiems vartotojams (mokęstis už pasinaudojimą tinklais, pasaugojimo mokęstis ir t.t.) nėra aukštos. Kiekvienais metais yra paskelbiami reguliarūs kvietimai finansavimui saulės elektrinių įsirengimui. 2022 metų pavasario finansavimo kvietime 39,5 milijonų eurų buvo paskirti saulės elektrinių įrengimui individualiuose namuose arba saulės elektrinių įsigyjimui iš nutolusių parkų. Finansavimo dydis priklauso nuo elektrinės galingumo – už kiekvieną kilovatą yra skiriami 320 Eur. Taip pat renovuojant pastatus, kurių bendrasis plotas yra didesnis nei 1500 m2, yra privaloma įrengti saulės elektrinę ant stogo, kuri gamina energiją bendrosioms pastato reikmėms.
🟠 Administracinė našta
Pagamintos elektros energijos pertekliaus pardavimas į tinklus yra administraciškai apsunkintas. Saulės elektrinės, kurių įrengtoji galia didesnė nei 100 kW, turi gauti tinklo operatoriaus leidimą, o tai yra ilgas adminsitracinis procesas. Tačiau, saulės elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra mažesnė nei 30 kW, administracinė našta žymiai sumažėja. Šiuo atveju nereikia mokėti papildomų mokesčių (tokių kaip registracijos mokestis).
🟠 Elektros energijos dalijimasis tarp vartotojų
Teisinis reglamentavimas, kuris leistų dalintis pertekline elektros energija tarp gaminančių vartotojų, neegzistuoja. Elektros energijos dalijimasis yra įteisintas tik atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijoms.
2020 metais “Ignitis gamyba” pradėjo nutolusių gaminančių vartotojų schemą. Ši schema leidžia gyventojams nusipirkti dalelę nutolusio saulės parko ir taip tapti aktyviais nutolusiais gaminančiais vartotojais. Tokia virtuali energijos apskaitos sistema suteikia galimybes gyventojams, kurie neturi žemės lopinėlio ar atskiro stogo ploto (pavyzdžiui, daugiabučių gyventojams) naudotis žaliąją elektros energija bei sutaupyti pinigų. Apie 20 MW įrengtosios galios jau yra parduota nutolusiems gaminantiems vartotojams. Tačiau, šiuo metu nėra įkūriama pakankamai nutolusių saulės parkų, kurie patenkintų vartotojų paklausą.
🟠 Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos
Nuo 2019 metų Lietuvoje egzistuoja teisinis reglamentavimas, kuris apibrėžia piliečių energetikos bendrijų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklas. Tačiau, iki šiol Lietuvoje dar nėra sukurtos nei vienos energijos bendrijos. Tam trūksta finansavimo, komunikacijos su gyventojais bei pilotinių projektų. Šiuo metu yra diskutuojamas teisinis reglamentavimas, kuris leistų daugiabučių gyventojų bendrijoms tapti atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijomis.
🟠 Papildomos priemonės
Lietuvoje buvo planuojama pradėti diegti išmaniųjų skaitiklių sistemą jau 2021 metais. 1,2 milijonų vertės projektas buvo planuojamas užbaigti 2023 metais. Tačiau, išmaniųjų skaitiklių diegimo projektas buvo perkeltas į 2022 metų rudenį ir yra tikimasi, kad 2023 metų gale 80 % Lietuvoje pagamintos elektros energijos bus apskaitoma išmaniaisiais skaitikliais.
Lietuvoje nepakanka viešosios komunikacijos apie saulės elektrinių diegimą ant stogo, tačiau gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje žymiai auga – 2021 metų pabaigoje 11,000 gyventojų buvo įsirengę saulės elektrines ant savo namų stogų.
Mūsų rekomendacijos
ES šalims vis dar trūksta tinkamo teisinio reglamentavimo, kuris paspartintų saulės elektrinių plėtrą naudojant pastatų stogus (ypač viešųjų ir daugiabučių pastatų) bei suteiktų gyventojams ir bendruomenėms galimybę visapusiškai dalyvauti atsinaujinančios energetikos plėtroje. Reguliavimo sistemos tobulinimas, paramos mechanizmų ir paskatų sukūrimas – tai pirmieji žingsniai siekiant paspartinti saulės elektrinių diegimą ant stogų.
“REPower EU” paketas ir ES saulės energetikos strategija turi aiškiai parodyti, kad saulės energetika vystoma gyventojų ir bendruomenių yra pagrindinis veiksnys, siekiant energetinės nepriklausomybės. Nuo 2025 metų ES turi užtikrinti, kad kiekvienais metais bus įrengiama ne mažiau nei 5 milijonai naujų saulės elektrinių ant pastatų stogų. CAN Europe rekomendacijos norint pasiekti šį tikslą:
- sukurti nacionalines strategijas, kuriose būtų numatyti aiškūs uždaviniai;
- skirti pakankamą finansavimą vietos ir regioninėms atsinaujinančių išteklių ar energetikos agentūroms, kurios remia piliečius, mažas įmones ir vietos valdžios institucijas;
- užtikrinti stabilų atlygį ir kainas vartotojams, kurie naudoją atsinaujinančią elektros energiją;
- užtikrinti stabilias paramos schemas gaminantiems vartotojams ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms;
- sumažinti mokesčius ir subsidijuoti saulės modulius ir baterijas atsinaujinančių išteklių energijos bendruomenėms ir gyventojams, kurie patiria energetinį skurdą;
- apsvarstyti galimybę padaryti saulės elektrinių įrengimą visuose naujose ir renovuojamose pastatuose privalomu;
- sumažinti administracinę naštą (pavyzdžiui, nereikalaujant statybos leidimų, kuriantis atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms);
- įdiegti “vieno langelio” principu veikiančias įstaigas, kurios suteikia informaciją, pagalbą ir leidimus gyventojams ir bendrijoms siekiantiems gaminti iš atsinaujinančių išteklių;
- kiek įmanoma sumažinti pasinaudojimo tinklais mokesčius, padengiant tiktai realias sąnaudas;
- sudaryti sąlygas dalintis pertekline pagaminta energija tarp gaminančių vartotojų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų;
- užtikrinti, kad gyventojai, kurie patiria energetinį skurdą yra įtraukti į atsinaujinančių išteklių energijos ir piliečių energetines bendrijas;
- aktyviai informuoti visuomenę apie saulės elektrinių įrengimo ant stogų galimybes;
- diegti skaitmeninius išmaniuosius skaitiklius;
- paruošti skirstomuosius tinklus masiniam saulės elektrinių diegimui ir elektros energijos gaminimo decentraalizavimui;
- paskirti instituciją, kuri stebėtų šių tikslų įgyvendinimą ES valstybėse narėse.