Plaukiojantys saulės moduliai

Suomija yra žinoma visoje Europoje kaip daugiausia ežerų Pasaulyje turinti šalis. Lietuva irgi gali pasigirti nemažu kiekiu ežerų – apie 6000 natūralių (ledyninės, karstinės ir upinės kilmės), kurių plotas didesnis nei 0,05 ha. Iš viso natūralūs paviršinio vandens telkiniai užima 1.4 % Lietuvos teritorijos (920 km2). Taip pat Lietuvoje yra 507 valstybinės reikšmės tvenkinių, kurie užima apie 218 km2. Pastarasis skaičius nuolat didėja, nes buvę karjerai dažnai paverčiami tvenkiniais.

Skaičiuojama, kad šiuo metu yra įrengta apie 400 plaukiojančių saulės šviesos energijos elektrinių daugiau nei 40 šalių. Bendras tokių elektrinių galingumas viršija 3 GWp. Per ateinančius keletą metų tikimasi, kad rinka kasmet augs apie 20 %. Dauguma to augumo bus Pietryčių Azijoje.

Biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ar ūkinės veiklos atžvilgiu nereikšmingi vandens telkiniai (tiek natūralūs tiek dirbtiniai) Lietuvoje galėtų būti išnaudojami saulės šviesos energijos gamybai. Tai yra plaukiojančių struktūrų įrengiami saulės moduliai. Įprastai tokių elektrinių kaina yra apie 20-25 % brangesnė, tačiau turi daug privalumų:

  • Neužimama žemė, išskyrus nedidelį plotą skirtą prisijungimui prie elektros perdavimo tinklų.
  • Pastatymas ir išardymas. Labiau kompatiška konstrukcija nei ant žemės, niekur nefiksuojama, tad tiek pastatymas ir išardymas (ar perkėlimas kitur) yra nesudėtingas.
  • Vandens išsaugojimas. Jeigu tai yra vandens rezervuaras, tuomet plaukiojantys saulės moduliai padeda sumažinti vandens garavimą.
  • Aplinkosauginė kontrolė. Sumažinamas vandenį pasiekiančių saulės spindulių kiekis sumažina dumblių žydėjimą.
  • Efektyvumas. Nemažai studijų teigia, kad saulės moduliai virš vandens yra nuo 5 iki 15 % našesni (čia, čia ir čia).

Be didesnės kainos, plaukiojančios saulės elektrinės turi ir daugiau trūkumų:

  • Saugumas ir ilgalaikis sistemos komponentų patikimumas. Tai, kad saulės elektrinė yra įrengiama virš vandens paviršiaus, reikalauja reikšmingai geresnės apsaugos nuo korozijos, ypatingai jeigu tai virš druskingo vandens telkinio.
  • Bangavimas. Plaukiojančioms saulės jėgainėms reikia atlaikyti vėją ir bangavimą, ypač jeigu tai jūrinės elektrinės.
  • Priežiūros sudėtingumas. Priežiūrą atlikti ant vandens yra ženkliai sudėtingiau nei ant žemės. Tiesa, nėra poreikio šienauti.

Viena didžiausių Vokietijos atsinaujinančią energetiką vystančių įmonių Baywa r.e. pranešė apie tai, kad be subsidijų statys plaukiojančią saulės šviesos energijos elektrinę. Tai būtų pirmoji tokia plaukiojanti elektrinė pastatyta be subsidijos. Naudojamas Silbersee III tvenkinys (buvusiame kvarco karjere), iš kurio 1.8 hektarų bus skirta energetikai. Iš viso bus pastatyta apie 5800 fotovoltinių modulių, kurie turės apie 3 MWp galią.

Europoje pradedami pilotai su plaukiojančiais saulės moduliais jūroje. Tą vysto Nyderlandų ir Norvegijos įmonės. Utrechto universiteto mokslininkai paskaičiavo, kad vidutiniškai saulės moduliai jūroje gali generuoti apie 13 % daugiau energijos. Viena iš idėjų – padaryti hibridines elektrines su vėjo jėgainėmis ir užpildyti tuščius tarpus tarp jų, taip efektyviai išnaudojant esamas jungtis su elektros perdavimo tinklais.

Ko reikėtų, kad atsirastų pirmosios plaukiojančios saulės šviesos energijos elektrinės Lietuvoje? Pradėti jų reglamentavimą. Jas itin palanku būtų statyti prie funkcionuojančių hidroelektrinių, jeigu tik ten yra laisvų prisijungimų prie elektros tinklų.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ministeriją pradėti reglamentuoti plaukiojančias saulės šviesos energijos elektrines.