Lietuvoje situacija su atliekų deginimu tampa itin bloga. Remiantis aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2020 m. lyginant su 2019 m. atliekų deginimo apimtys reikšmingai išaugo, o atliekų perdirbimo – smuko:
Kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją? Atsakymus galėtų pasufleruoti Škotijos vyriausybės užsakymu atlikta nepriklausoma studija dėl atliekų deginimo “Stop, Sort, Burn or Bury?”. Dalinamės studijoje pateiktomis pagrindinėmis rekomendacijomis ir pridedame komentarus, kurie aktualūs Lietuvos situacijai:
- Škotijos vyriausybė turėtų skubiai ieškoti tolesnių būdų sumažinti perdirbamų medžiagų kiekius mišriose komunalinėse atliekose.
- Pagrindinis dėmesys turėtų būti priemonėms gamintojų lygmenyje, kuriuo sumažinama perdirbamų medžiagų patenkančių į mišrų komunalinį srautą per atliekų prevenciją ir atskirą surinkimą.
- Dėl didelio kiekio perdirbamų medžiagų mišriame komunaliniame sraute, Škotijos vyriausybė turėtų aktyviau dirbti su atliekų tvarkytojais ir savivaldybėmis.
Komentaras 1: Lietuvoje analogiška situacija ir tą galima spręsti su didesne gamintojo atsakomybe ir sankcijomis savivaldybėms už nepasiektus valstybinius tikslus. Deja, Lietuvoje tam politinės valios nėra.
2. Škotijos Vyriausybė turėtų gauti geresnius atliekų tvarkymo duomenis, ypatingai įvairiausių atliekų sudėtį bei morfologiją, tam kad būtų galima modeliuoti ateities trendus link visos išteklių ir atliekų tvarkymo sistemos.
Komentaras 2: Panaši padėtis Lietuvoje, nes GPAIS duomenų sistema yra blogos būsenos, AAA renkami RATC mišrių komunalinių atliekų morfologijos duomenys yra menkai standartizuoti.
3. Pramonė, vietos savivaldybės ir Škotijos vyriausybė turėtų generuoti daugiau duomenų apie atliekas, ypatingai apie sudeginamas atliekas ir padaryti juos prieinamus suinteresuotoms pusėms.
Komentaras 3: Lietuvoje duomenys yra po devyniais užraktais.
4. Škotijos Vyriausybė turėtų tuojau pat užtikrinti, kad nebus išduodama naujų leidimų atliekų deginimo jėgainėms, nebent tas pajėgumas yra subalansuojamas ar mažesnis nei kitos uždaromos atliekų deginimo jėgainės.
Komentaras 4: Lietuvoje jau dabar yra pertekliniai komunalinių atliekų deginimo pajėgumai.
5. Škotijos vyriausybei strategiškai planuojant ir paleidžiant atliekų tvarkymo pajėgumus, turėtų būti nustatyta maksimali leidžiamų sudeginti atliekų riba, kuri nuolat mažėtų atitinkamai su nacionaliniais tikslais transformuojant ekonomiką į žiedinę.
Komentaras 5: Lietuvoje būtina nustatyti tokią ribą, kitaip yra rizika, kad atliekų deginimas toliau plėsis mažindamas perdirbamų atliekų kiekius.
6. Derantis dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo, vietos savivaldybės turėtų atkreipti dėmesį į ilgalaikių kontraktų galimas neigiamas pasekmes.
Komentaras 6: Lietuvoje tas yra labai aktualu, nes yra atvejų, kuomet MBA valdytojai laimi teismus dėl nepakankamo pristatomo atliekų kiekio. Tokios situacijos griauna paskatas didinti atskirą surinkimą.
7. Pagrindiniai Škotijos mišrių komunalinių atliekų tvarkymo būdai yra deginimas, šalinimas sąvartyne ir eksportas. Škotijos vyriausybė turėtų užtikrinti, kad nuo 2025 m. visos vietos savivaldybės turėtų sprendimus tvarkyti savo mišrias komunalines atliekas.
8. Škotijos Vyriausybė ir vietos savivaldybės turėtų užtikrinti, kad skiriama pakankamai laiko ir išteklių skirtų vietos bendruomenių įsitraukimui. Tai turėtų įtraukti:
- Didesnį aiškumo suteikimą kaip bendruomenės ir vietos grupės gali efektyviai įsitraukti į atliekų planavimo procesus.
- Užtikrinti galimybes vietos ir bendruomenių grupėms būti išgirstoms kuomet yra aptariama kaip bus tvarkomasi su atliekomis.
- Nauji planai turi būti pristatomi ir derinami su vietos ir bendruomenių grupėmis bei užtikrinant visuomenės interesą.
Komentaras 8: Lietuvoje situacija yra priešinga. Vieno Lietuvos miesto gyventojai bendrakūros susitikimų metu nusprendžia, kad jie žengs zero waste keliu. Deja, savivaldybė atsisako net svarstyti tokią iniciatyva ar net prisijungti prie nieko neįpareigojančios deklaracijos.
9. Mišrių komunalinių atliekų įrenginių operatoriai turėtų stiprinti visuomenės pasitikėjimą ir įsitraukimą
Komentaras 9: Lietuvoje verslo, ypač atliekų, ir vietos bendruomenių bendravimas kol kas yra žemame lygyje.
10. Užtikrinti nutolusių vietovių mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą.
Komentaras 10: Lietuvoje su tuo viskas tvarkoje.
11. Škotijos vyriausybė kartu su vietos savivaldybėmis turėtų strategiškai išvystyti atliekų planavimą, atskirą surinkimą, paruošimą ir tvarkymą iki 2023 m. pabaigos.
Komentaras 11: Lietuvoje vargiai sutaria pakuočių organizacijos su savivaldybėmis, ką jau kalbėti apie kitus sektorius.
12. Škotijos vyriausybė turėtų vesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius iš atliekų deginimo jėgainių atskirai nuo kitų energetinių objektų.
Komentaras 12: Lietuvoje rodoma, kad atliekų sektoriaus ŠESD išmetimai reikšmingai sumažėjo, deja, situacija tokia, kad įtraukiant atliekų deginimo jėgainių išmetimus, jie sumažėjo labai nežymiai.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ministeriją mokytis iš kitų valstybių, šiuo atveju Didžiosios Britanijos regiono Škotijos, pavyzdžių.