Šiandien Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos visuomeninės organizacijos ir koalicijos pasirašė bendrą laišką, kviečiantį šalių lyderius puoselėti regioninį bendradarbiavimą siekiant nepriklausomybės nuo rusiško ir, ilgalaikėje perspektyvoje, viso iškastinio kuro. Laišką sudaro aštuonios rekomendacijos skirtos valstybių vadovams, į kurias kviečiama atsižvelgti iki Europos Tarybos posėdžio, vyksiančio kitą savaitę.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Suomija ir trys Baltijos šalys demonstruoja išskirtinį bendradarbiavimą užsienio reikalų ir saugumo klausimais. Tuo pat metu tenka apgailestauti, jog, tolstant nuo rusiško iškastinio kuro, nėra pakankamai pastangų užtikrinti atitinkamą tolimesnių žingsnių planą regione. Siekdamos stiprinti energetines sistemas, kiekviena šalis perdėtai telkiasi ties kitų dujų šaltinių paieškomis, kai tuo tarpu turėtume telkti jėgas ir pagreitinti viso iškastinio kuro vartojimo laipsnišką nutraukimą regione.
„Turi būti skatinamas Europos Žaliojo Kurso priemonių pritaikymas, nes jis teigiamai prisideda prie visų trijų klasikinės energetikos trilemos aspektų: pagerina energetinį saugumą tuo taip pat padėdamas Ukrainai, švelnina išaugusių iškastinio kuro kainų pasekmes ir prisideda prie pastangų stabdant klimato kaitą. Žinant, kad dujų rinka Baltijos šalyse ir Suomijoje yra regioninio masto, bet kokios pastangos pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos turi būti kruopščiai suderintos tarpusavyje. Bendras kreipimasis pateikia daugybę būdų tą pasiekti, pavyzdžiui, vykdant regioninio dujų sektoriaus dekarbonizacijos galimybių vertinimą prieš bet kokios iškastinio kuro infrastruktūros statybas. Kitas konkretus pasirašiusiųjų reikalavimas yra kelti aukštesnius su energtika susijusius tikslus „Fit for 55” pakete; kaip buvo išsakyta ir Europos Komisijos „RePowerEU” plane paskelbtame praėjusią savaitę.“ – kaip gerinti regioninį bendravimą energetikos klausimais įvardija Estijos Gamtos Fondo klimato politikos projektų vadovė Johanna Maarja Tiik.
„Kol kas visos keturios vyriausybės beveik be išimčių telkėsi ties kitų dujų šaltinių paieškomis, nors turėtų kurti be galo reikalingus struktūrinius pokyčius energetikos sistemoje, kurie padėtų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pavyzdžiui, vietoj regione planuojamų naujų nuolatinių suskystintų dujų terminalų, šalys turėtų reikšmingai investuoti į šildymo ir pramonės dekarbonizaciją, ypač dėl sparčiai blogėjančios klimato krizės,“ sako Johanna Kuld, dujų ir energetikos projektų vadovė iš Estijos Žaliųjų Judėjimo.
Domantas Tracevičius, NVO „Žiedinės Ekonomikos“ Lietuvoje įkūrėjas teigia: „Mes esame istoriniame lūžyje. Atsinaujinanti vėjo ir saulės energija gali mums leisti tapti klimatui neutraliais ir suteikti mums taip reikalingą energetinę nepriklausomybę“.
Organizacijų kreipimąsis buvo inicijuotas prieš Europos Tarybos posėdį, vyksiantį Gegužės 30-31 dienomis. Jungtinis Baltijos šalių ir Suomijos laiškas primygtinai kviečia Komisijoje susitiksiančius valstybių vadovus apsvarstyti laiške pateiktas rekomendacijas ir planuoti kitus žingsnius link Suomijos ir Baltijos šalių regiono nepriklausomybės nuo rusiško iškastinio kuro. Organizacijos kviečia šalių lyderius atsižvelgti į „RePowerEU” planą ir Europos Žaliojo kurso keliamus tikslus ir nuosekliai atsisakyti bet kokio iškastinio kuro.
Kreipimąsį galite rasti čia: http://www.circulareconomy.lt/joint-baltic-finnish-call-to-phase-out-fossil-gas/