10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių (įtrauktų į ATL sistemą) Lietuvoje sąrašas su jų veiklos rodikliais (pagal APVA, 2022-05-25 rekviztai.lt ir VMI duomenis). Žala skaičiuojama pagal Vokietijos aplinkos agentūros įvertintą CO2 tonos padaromą neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei – 180 EUR/t. Vidutinė taršos vertė 2021 m. siekė apie 50 Eur/t.
| Vieta | Pavadinimas | Patvirtinti iškastinio kuro išmetimai 2021, t | Sumokėti mokesčiai 2021, EUR | Sumokėti mokesčiai CO2 tonai, EUR | Žala aplinkai ir visuomenei, EUR | Paskirta taršos leidimų 2021, t | Paskirtų taršos leidimų 2021 vertė, EUR |
| 1. | AB “Achema” | 2 208 916 | 40 821 000 | 18,5 | 397 604 880 | 1 846 778 | 92 338 900 |
| 2. | AB “ORLEN Lietuva” | 1 501 524 | 409 409 000 | 272,7 | 270 274 320 | 1 227 864 | 61 393 200 |
| 3. | AB “Akmenės cementas” | 997 056 | 8 848 000 | 8,9 | 179 470 080 | 733 419 | 36 670 950 |
| 4. | AB “Ignitis gamyba” | 304 646 | 86 094 000 | 282,6 | 548 36 280 | 3 103 | 155 150 |
| 5. | AB “Vilniaus šilumos tinklai” | 293 090 | 4 804 000 | 16,4 | 52 756 200 | 74 981 | 3 749 050 |
| 6. | UAB “Gren Klaipėda” | 126 007 | 3 781 000 | 30,0 | 22 681 260 | 18 966 | 948 300 |
| 7. | UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė” | 112 704 | 2 108 000 | 18,7 | 20 286 720 | 0 | 0 |
| 8. | UAB “Paroc” | 61 876 | 3 002 000 | 48,5 | 11 137 680 | 39 895 | 1 994 750 |
| 9. | UAB “Hoegh LNG Klaipėda” | 52 346 | 10 734 000 | 205,1 | 9 422 280 | 9 708 | 485 400 |
| 10. | AB “Nordic Sugar Kėdainiai” | 34 247 | 4 126 000 | 120,5 | 6 164 460 | 25 812 | 1 290 600 |
AB “Achema” išlieka daugiausia Lietuvoje prie klimato kaitos prisidedančia įmone, kuri išmeta apie 10 % visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tuo pačiu, skaičiuojant sumokėtus mokesčius lyginant su išmetimais, sukuriama labai nedidelė nauda Lietuvos biudžetui, tik 18.5 Eur/t. Padaroma žala dėl Achemos ŠESD išmetimų siekia beveik 400 mln. Eur!
Kita menką pridėtinę vertę, bet milžinišką neigiamą poveikį sukurianti įmonė – AB “Akmenės cementas”. Lyginant sumokamus mokesčius su CO2 tonomis – tik 8.9 Eur/t, tačiau aplinkai padaroma žala siekia beveik 180 mln. Eur.
Iš daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių tik 3 pagal savo sumokėtus mokesčius kompensuoja aplinkai ir visuomenei padaromai žalai, tai AB “Orlen Lietuva”, AB “Ignitis gamyba” ir UAB “Hoegh LNG Klaipėda”.
Dauguma iš šių taršių įmonių gauna didelius kiekius taršos leidimų už kuriuos nereikia mokėti (subsidijas). Vidutinė vienos tonos CO2 vertė 2021 m. siekė kiek daugiau nei 50 Eur/t. Lyginant AB “Achema” ir AB “Akmenės cementas” gautas subsidijas, tai jos yra kelis kartus didesnės nei jų sumokami mokesčiai.
Didelę dalį Lietuvoje sunaudojamų mineralinių trąšų galėtume pakeisti sėjomaina ir organinėmis trąšomis, cementą – medieną, atliekų deginimą – rūšiavimu ir perdirbimu. Reikšmingai sumažinti naftos poreikį būtų galima elektrifikuojant Lietuvos automobiliųtransporto parką, skatinant viešąjį transportą bei darnų judumą dviračiais ar pėsčiomis.
Deja, ne visos įmonės, reikšmingai prisidedančios prie klimato kaitos, yra įtrauktos į apyvartinių taršos leidimų sistemą. Galima būtų išskirti Vilniaus kogeneracinę jėgainę, kuri, būtų antra daugiausiai ŠESD išmetanti įmonė Vilniuje, kol kas už šią taršą nieko nemokanti ir neturinti paskatų keistis.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia visuomenę ir Lietuvos Respublikos Seimą apmastyti ar Lietuvai reikalingi verslai sukuriantys labai mažai darbo vietų 1-nai CO2 tonai ir sumokantys į biudžetą palyginti mažai mokesčių lyginant su daroma žala aplinkai ir visuomenei ir gaunamomis subsidijomis?