Vokietijos aplinkos ministerija dirba ties pasiūlymu atsisakyti pirmos kartos (gaminamų iš žemės ūkio žaliavų tinkamų maistui ir pašarui) biodegalų naudojimo iki 2030 m. Šis politinis pasikeitimas reikšmingai susijęs su stipriai augančiomis maisto produktų kainomis ir mažėjančia žemės ūkio žaliavų pasiūla dėl rusijos vykdomo karo Ukrainoje.
Jokia kita ES šalis nepagamina tiek biodegalų kiek Vokietija – apie 65 000 barelių per dieną. Tokiems kiekiams pagaminti reikia apie 9,8 mln. tonų įvairiausių žemės ūkio žaliavų, tokių kaip kviečiai, rapsai, kukurūzai, sojos ir kt. Palyginui, Lietuvoje sunaudojama apie 420 000 tonų žemės ūkio produkcijos biodegalų gamybai.
Vokietijos aplinkos ministerija skaičiuoja, kad būtų galima sumažinti maistinių augalų naudojimą biodegaluose iki 2.5 % 2023 m. (lyginant su 4.4 % 2022 m.) ir dar atitikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus. Tuomet maksimalus leidžiamas maišyti limitas būtų mažinamas iki 2.3 % 2024 m., 2.1 % 2025 m., 1.9 % 2026-2027 m., 1.2 % 2028-2029 m. ir galiausiai iki 0 % 2030 m.
Siekiant kompensuoti įsipareigojimus pagal alternatyviųjų degalų naudojimą, elektra skirta elektromobiliams apskaitoje bus skaičiuojama su 4 koeficientu. Atitinkamai nuo 2 iki 3 padidinamas koeficientas vandenilio ir PtX degalams. Planuojama taip pat padidinti maksimalų leidžiamą naudoto aliejaus ir gyvūninių riebalų kiekį biodyzelino gamyboje bei iki 2028 m. (vietoj 2026 m.) pratęsti tiekime susijusių išmetimų mažinimo projektus.
Kai kurios kitos šalys, pvz. Čekija, Suomija, Kroatija, Latvija, jau priėmė arba artimiausiu ketina priimti teisės aktus, kuriais būtų atsisakoma mandatų maišyti pirmos kartos biodegalus.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos, energetikos ir žemės ūkio ministerijas pasekti kitų šalių praktika ir imtis reikšmingų veiksmų, kurie leistų sumažinti degalų kainas ir prisidėtų prie didesnės maistinės žemės ūkio produkcijos pasiūlos.