Uždaryti sąvartynai - ideali vieta vystyti saulės energetiką

Vienas iš didžiausių iššūkių vystant saulės energetiką yra tinkamos vietos suradimas. Jeigu tai daroma ant stogo – ypatingai efektyvu, nes neužima jokios papildomos vietos. Deja, stogų kiekis yra ribotas, tad dažniausiai tam nuomojamos mažo derlingumo žemės ūkio paskirties žemės. Ar yra geresnių vietų vystyti saulės energetikai?

Puiki alternatyva tam galėtų būti seni sąvartynai. Juose daugybę metų negali būti vykdoma jokia veikla. Lietuvoje per pastaruosius 20 metų buvo uždaryta virš 800 sąvartynų ir nelegalių atliekų šalinimo vietų. Dalyje iš jų yra išgaunamos biodujos, kurios susidaro organinėms medžiagoms įrant beorėje aplinkoje. Yprastai tokie procesai trunka dar 10-20 metų po sąvartyno uždarymo. Taip pat dalis sąvartynų yra stebima dėl galima pavojaus aplinkos būklei.

Lietuvoje šiais metais atsirado pirmųjų saulės energiją gaunančių parkų, kurie pastatyti ir veikia be subsidijų. Tačiau tokios jėgainės gali konkuruoti rinkos sąlygomis tik būdamos bent 2-4 MW pajėgumo. Dalis iš buvusių sąvartynų yra tam tinkamo ploto. Pavyzdžiui dar 1987 m. uždarytas Fabijoniškių sąvartynas užima apie 15 ha, kuriuos būtų galima panaudoti saulės elektros energijai šalia esančių gyventojų ir verslų poreikiams patenkinti.

Kai kuriose ES valstybėse saulės baterijos ant sąvartynų vystomos jau gerą dešimtmetį. Keletas reikšmingesnių pavyzdžių:

2017 m. Hellsiek sąvartyne (Vokietijoje) atidarytas saulės jėgainių parkas, kurio užimamas plotas sudaro 6,6 ha, o galia apie 9,8 MW. Didelis privalumas pačio sąvartyno priežiūrioje – saulės jėgainė sukonstruota taip, kad didelė dalis lietaus vandens surenkama ir nepatenka ant pačio sąvartyno. Taip sutaupomos lėšos sąvartyno filtrato tvarkymui.