Įsivaizduok – atsibundi 2040 m. rytą. Apsidarai ir viskas atrodo normalu. Ar tikrai?
Zero Waste Europe savo istorija kviečia aplinką ir sveikatą tausojančius skaitytojus įsivaizduoti, kokia galėtų būti ateitis, jei šiandien priimsim reikalingus įstatymus, keisime daiktų dizainą ir sieksime tvaresnio pasaulio.
Pirmiausia, pastebi, jog oras yra švaresnis ir gaivesnis. Prieš porą dešimtmečių priimti įstatymai dėl oro taršos mieste sumažino motorizuotų priemonių srautą. Likusios mašinos naudoja tik tvarias kokybiškas padangas, dėl kurių sumažėjo padangų dulkių, pagerėjo oro kokybė bei ne taip dažnai išgyvenami astmos priepuoliai.
Namas, kuriame gyveni, yra pastatytas iš atsinaujinančių, tvarių, pataisomų ir daugkartinio naudojimo medžiagų. Kambarių temperatūra laikosi tarp 18 ir 28 laipsnių. Baldų, užuolaidų, kilimų gamyboje nebenaudojant ugniai atsparių chemikalų ir kitų toksinių medžiagų, oro kokybė namuose pasidarė tiesiog nuostabi!
Dėl 2025 m. priimtų su maisto tiekimu ir tvarkymu susijusių įstatymų, 75 proc. maisto yra užauginama mieste ar miesto pakraščiuose. Tai buvo ilgai laukta revoliucija! Čia pat užaugintam maistui reikia mažiau konservantų bei pakuotės, o galima naudoti ir bepakuotę tiekimo sistemą. Sultys, pagamintos iš miltelių bei vandens, visai išnyko, o dabar vartojami tik iš vietinių sezoninių vaisių bei daržovių išspausti gėrimai. Jie visi išpilstyti daugkartinio naudojimo tarose ir taip prisideda prie zero waste tiekimo sistemos. Parduotuvėse randami netoliese užauginti grybai, mėsa, žuvis, kruopos ir daugiau – be ar su minimalia pakuote.
Dėl sutrumpėjusių tiekimo grandinių, socialinių bei techologinių inovacijų, vienkartinė pakuotė beveik dingo; taip pat ir jos neigiami padariniai sveikatai, aplinkai ir ekonomikai. Pakuotė nebetampa šiukšlėmis, nes yra daugkartinio naudojimo. Kai sulūžta, yra saugiai išrūšiuojama. Nerandama vienkartinių pakuočių šiukšlių, o anktesnių dešimtmečių palikimas yra iš lėto sutvarkomas. Valymas yra finansuojamas įmonių, kurios atsakingos už šių pakuočių patekimą į rinką. Dabar pakuotė yra per daug vertinga, kad būtų išmesta. Žiediškos sistemos ir ekonominės paskatos prisidėjo prie to. Rezultatas: savyvaldybės pinigus, kuriuos anksčiau naudojo šiukšlių surinkimui ir tvarkymui, dabar skiria švietimui bei sveikatos sistemai.
Sutrumpėjusios tiekimo grandinės taip pat prisidėjo prie sumažėjusio maisto atliekų kiekio. Kitas teigiamas padarinys yra gebėjimas visiškai atsekti maisto bei pakuotės šaltinius, o tai padėjo atsisakyti pridėtinio cukraus, riebalų ir konservantų. Rezultatas: sergamumas diabetu, vėžiu bei kitomis su endokrininės sistemos irimu susijusiomis ligomis sumažėjo iki lygio, buvusio prieš šimtą metų.
Mūsų turima pakuotė yra pagaminta iš stiklo, metalo, tekstilės ir kitų medžiagų, priklausomai nuo paskirties. Pasiėmęs savo tarą, keliauji pirkti nesupakuoto maisto, vaistų, higienos ir namų valymo prekių bei gėrimų papildymų. Viskas labai paprasta: pasiimi savo tarą, susidedi prekes į ją, naudoji namie, išsivalai ir vėl ją nešiesi į parduotuvę. Taip pat įvairias prekes dideliu kiekiu galima užsisakyti pristatymui į namus. Dabartinė tiekimo sistema sukurta taip, kad daugumą produktų laikytume patys namuose, o įsigyti koncentruoti muilai ir plovikliai gali būti lengvai atskiesti su vandeniu iš krano.
Taip pat šiandien randama pakuotė, kurią nuomojamės ar kuri apmokama už panaudojimą. Ją naudojame, apsipirkdami prekybos centruose ar internetu. Ji pagaminta iš įvairių medžiagų, bet dažniausiai – iš plastiko. Bet kokia pakuotė yra laikoma daugkartine ir yra pagaminta taip kokybiškai, kad gali atlaikyti panaudojimą 100 k. Tada ji yra tinkamai išrūšiuojama. Dabar, kai mokame tik telefonais ar kortelėmis, pakuotės nuoma yra automatiškai įtraukiama į sąskaitą. Pakuotę grąžiname keliais būdais:
- Nešamės į prekybos centrą ar parduotuvę ir gauname užstatą atgal ar pritaikoma nuolaida.
- Galime atiduoti pakuotę į specialias surinkimo vietas, esančias visame mieste. Iš ten jos keliauja į valymo ir perskirstymo centrus. Kai tik grąžiname pakuotę, užstatas už ją iškart atkeliauja į mūsų sąskaitą.
- Taip pat yra sudaryta surinkimo sistema. Atvažiavus surinkėjams, gauname žinutę. Perduodame jiems panaudotą daugkartinę pakuotę bei gauname kitas reikalingas prekes.
Visas prekyboje esantis plastikas yra griežtai kontroliuojamas, o jo kokybę užtikrina nepriklausoma šalis. Kadangi liko tik kelių saugių rūšių plastikas bei keli jo priedai, nesunku atsekti šaltinius ir lengva perdirbti. Industrija ir toliau kuria inovatyvias medžiagas bei logistines sistemas, bet prekių pateikimas į rinką yra daug rimčiau kontroliuojamas. Dabar galime nesijaudinti dėl toksinių medžiagų, su kuriomis susidurtų mūsų vaikai. Galiausiai, dabar išradimai susiję ne su naujų polimerų kūrimu, o su protingu esamų polimerų panaudojimu bei išmaniu produktų paskirtymu ir vartojimu.
Nepaisant to, jog gyvenimas yra ramesnis, palyginus su koks buvo prieš 20 m., dauguma žmonių vis dar geria ir valgo keliaudami, eina į vakarėlius, važiuoja į festivalius; taip naudojama daug pakuotės bei taros. Visi restoranai bei kavinės, kurios siūlo maistą ar gėrimus išsinešimui, naudoja tik daugkartinę pakuotę. Dalis naudoja užstato grąžinimo sistemas, dalis – paskatinimo bei atlygio (kai užstatas už tarą grįžta kaip nuolaida ar įtraukiamas į lojalumo programą).
Vienkartinis plastikas nebeegzistuoja, nebent tai yra pakuotė. Higienos prekės (nuo šlapių rankšluosčių iki tamponų) tapo daugkartinių naudojimo sistemų dalimi. Menstruacinės taurelės bei mėnesinių apatiniai ir su jais susijusios sterilizacijos sistemos sudaro 80 proc. rinkos. Dabar visos merginos gali keliauti į mokyklą, nepaisant mėnesinių. Dėl ekonominių paskatų, kurios susidarė sugriežtinus gamintojų atsakomybės reikalavimus, vienkartinius vystyklus pakeitė daugkartiniai ir jų valymo bei paskirstymo sistemos. Taip buvo sukurta nemažai darbo vietų, sumažėjo šiukšlių, o vaikai bei senoliai išvengia kenksmingo tuose gaminiuose buvusio plastiko.
Mikrodalelių, atsirandančių sintetinių rūbų skalbimo metu, išskiriama 95 proc. mažiau. Prie to prisidėjo žiediška tekstilės sistema. Dabar dauguma rūbų išsinuomojama, o pagaminti jie taip, kad mažiau irtų. Be to, išplėstinė gamintojų atsakomybė reikalauja, jog skalbimo mašinų gamintojai įdėtų tinkamą filtrą išeigoje. Galiausiai, rūbai naudojami žiediškiau, yra kokybiškesni ir išleidžiama mažiau dalelių į aplinką.
Dėl inovacijų chemijos ir fizikos srityse, tarša, susijusi su toksinėmis medžiagomis plastike, taip pat sumažėjo. Pavyzdžiui, sofos ir čiužiniai gaminami nebenaudojant ugniai atsparių chemikalų, bet jie labiau nedegūs nei anksčiau. Technologinės ir socialinės inovacijos leido pagaminti čiužinį iš vieno tipo polimero ir be ugniai atsparių chemikalų, o tai leidžia jį sėkmingai perdirbti. Tai padidino šių gaminių kokybę ir gamintojai dabar juos nuomoja, o ne parduoda.
2040 m. pasaulis vis dar sukasi, populiacija stabilizavosi, pajamų nelygybė sumažėjo, žmonės, paslaugos bei idėjos yra laisviau judančios. Dėl sutrumpėjusių tiekimo grandinių sumažėjo vartojimas, vietinis nedarbas, tarša, sustiprėjo bendruomenės bei pajamos paskirtomos tolygiau. Taip nutiko dėl to, jog išvengti mokesčiai ir pelnas, tekdavęs tarptautinėms korporacijoms, dabar lieka bendruomenėms. Galiausiai, po “laukinio 50-mečio” (kai per 1980 – 2030 m. buvo sunaikinta 90 proc. bioįvairovės, sunaudoti 21-o ir 22-o amžių CO2 resursai ir atšilimui pasiekus 2,5 celsijaus, lyginant su temperatūra 1995 m.) planeta pradeda atsigauti.
Absoliutinė plastiko gamyba sumažėjo ir žaidimo taisyklės pasikeitė. Plastikas beveik tapo tvari žiediška žaliava, nes naujos kartos plastikas yra gaminamas iš perdirbtų ir tvarių natūralių medžiagų. Dėl to ir dėl pažengusių IT technologijų, dabar bet kuriuo metu galima įvertinti rinkoje cirkuliuojančių polimerų kiekį – taip galima planuoti jų judėjimą. Žmonės pasitiki, jog plastikas neterš jų namų ir maisto.
Iškastinio kuro industrijos galios blėsta. Ji per daug investavo į naftos perdirbimą, o sumažėjus plastiko paklausai, tai tapo skolomis. Plastiko tarša vandens telkiniuose bei klimato krizė yra iškastinio kurio eros palikimas. Atliekų deginimas yra praeitis. Dabar energija tiekiama iš decentralizuotų, atsinaujinančius šaltinius naudojančių vietinių centrų. Plastiko vertimas kuru, anglies deginimas jau dingsta, o rūšiavimas ir perdirbimas tapo apatine šiukšlių tvarkymo hierarchijos dalimi. Medžiagų ciklai uždaromi.
O dabar atsibusk; mes grįžom į 2021 m. Kaip jautiesi? Ar ši svajonių ateitis skamba kaip utopija? O kaip kitaip dar galėtų būti?
Techniškai šis scenarijus yra realus. Nemažai įvardintų sprendimų jau veikia mažu mastu. Taigi – mums tereikia viską įgyvendinti. Kaip yra pasakęs Abraomas Linkolnas “geriausias būdas numatyti ateitį yra ją sukurti”. Ir vieną dalyką mes tikrai išmokom iš istorijos – utopija nuo realybės skiriasi tik dėl politinės valios, skatinančios veikti.