Ellen MacArthur Foundation kartu su Stella McCartney praeitą savaitę pradėjo iniciatyvą skatinančią tekstilės industriją pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelio.
Keletas esminių akcentų:
Pasauliniu mastu drabužių rinka sudaro apie 1.3 trl. USD ir samdo daugiau nei 300 mln. žmonių visoje industrijoje. Vien medvilnės gamyba sudaro apie 7 % visų darbo vietų kai kuriose žemų pajamų valstybėse.
Pasauliniu mastu kiekvieno drabužio panaudojimas iki išmetimo sumažėjo 36 % per pastaruosius 15 metų. JAV jis sudaro tik 1/4 pasaulinio vidurkio, o Kinijoje per pastaruosius 15 metų sumažėjo 70 %.
Deja, mažiau nei 1 % visų medžiagų naudojamų drabužiams pagaminti yra perdirbama į naujus drabužius. Dėl to susidaro apie 100 mlr. USD medžiagų praradimus per metus. Tuo pačiu, nesurinkti rūbai sukelia neigiamus padarinius aplinkai sąvartynuose arba deginami.
Vien 2015 metais ŠESD emisijos iš tekstilės gamybos sudarė daugiau nei 1.2 mlrd. tonų CO2, daugiau nei visi tarptautiniai skrydžiai ir jūriniai pervežimai kartu sudėjus.
Šiuo metu apie 20 % pramoninio vandens užteršimo pasauliniu mastu yra dėl dažymo ir tekstilės apdorojimo. Dėl ko daugybė žmonių neturi geriamo ir švaraus vandens kai kuriose neturtingiausiose pasaulio valstybėse.
Toliau augant Afrikos ir Azijos šalių drabužių poreikiui, skaičiuojama, kad 2050 pardavimai gali pasiekti 160 mln. tonų – daugiau nei 3 kartus nei dabar.
Dauguma žmonių, deja, nėra informuoti apie neigiamą tekstilės pramonės poveikį aplinkai. Bet kartais visuomenė atkreipia dėmesį į šią pramonę, kuomet įvyksta kokia tragedija kaip pvz. Rana Plaza tradegija, kuri nusinešė daugiau nei 1000 gyventojų gyvybes.
Pastaruoju metu dalis prekinių ženklų perėjo prie aplinkai draugiškesnės gamybos. Tačiau šis perėjimas yra labiau esamos tiesinės sistemos tobulinimas ir efektyvinimas nei esminis pokytis. Perėjimas prie žiedinio modelio leistu sumažinti neigiamą poveikį aplinkai bei sumažintų neigiamus socialinius padarinius ir leistų išnaudoti ekonomines galimybes, kurios šiuo metu yra praleidžiamos dėl egzistuojančio tiesinio modelio.
Galimi sprendimo variantai:
- Pašalinti medžiagas, kuriose yra mikropluošto. Visų pirma, drabužiai turi būti saugus žmonėms ir aplinkai.
- Transformuoti būda kaip drabužiai yra sukuriami, parduodami ir naudojami, kad išsilaisvintume iš augančio jų išmetimo. Skatinantys veiksmai: drabužių nuoma, drabužio tarnavimo laiko prailginimas ir panaudojimo dažnumas.
- Radikaliai pagerinti perdirbimą per dizainą, surinkimą ir apdirbimą. Net 100 mlrd. USD vertė yra prarandama. Veiksmai pokyčiams: gamybą suderinti su perdirbimo procesais, skatinti tekstilės perdirbimo technologinę pažangą, paklausos perdirbtiems audiniams skatinimas – čia pradžią gali padėti žalieji viešieji pirkimai, pradėti surinkinėti panaudotus drabužius plačiu mastu.
- Efektyviai naudoti žaliavas ir pereiti prie atsinaujinančių išteklių. Ilgesnis naudojimas ir perdirbimas leis sumažinti reikiamų žaliavų kiekį, tačiau jų vis tiek reikės. Skatinimas prie tvariai išaugintų ir gautų žaliavų leistų toliau sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Tekstilės ekonomikos transformacija į žiedinę yra galima tik tuomet, kuomet ir visa likusi ekonomika pradės judėti link žiedinės ekonomikos. Pokyčiai galimi kuomet visos suinteresuotos pusės prisideda: kartu dirba, kuria prototipus bei pasiekia naujas skales. Jau dabar tam tikri pokyčių ženklai išryškėja, bet juos reikia skatinti, kad jie toliau išplistų.
BBC interviu: