Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra yra indikavusi, kad pirmos kartos biodegalų naudojimo reikalavimas yra aplinkai žalingos subsidijos. Manoma, kad biodegalai yra aplinkai draugiška alternatyva iškastiniam kurui. Deja, realus biodegalų poveikis klimatui dažnai yra labai neigiamas. Poveikis priklauso nuo to, kokia biomasė yra naudojama jų gamybai. Intensyvus rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių, cukranendrių, sojų, palmių ir kitų žemės[…]
Lietuvoje UAB “Vilniaus kogeneracinė jėgainė” degina atliekas, išmeta milžiniškus CO2 kiekius (preliminariais vertinimais daugiau nei 80 000 tonų CO2 iš iškastinio kuro), daro didžiulį poveikį klimatui ir nė kiek už tai nemoka. Prie dabartinių aukštų šilumos ir elektros kainų deginimas tampa gerokai pigesnis nei perdirbimas ir tai neskatina nei atliekų tvarkytojų nei gyventojų nukreipti kuo[…]
Vokietijos aplinkos ministerija dirba ties pasiūlymu atsisakyti pirmos kartos (gaminamų iš žemės ūkio žaliavų tinkamų maistui ir pašarui) biodegalų naudojimo iki 2030 m. Šis politinis pasikeitimas reikšmingai susijęs su stipriai augančiomis maisto produktų kainomis ir mažėjančia žemės ūkio žaliavų pasiūla dėl rusijos vykdomo karo Ukrainoje. Jokia kita ES šalis nepagamina tiek biodegalų kiek Vokietija –[…]
Vienkartinė pakuotė yra visą pasaulį kamuojantis iššūkis. Ji ne tik užteršia aplinką, gali būti surasta įvairiuose vandenyse bei vandenynuose, prisideda prie klimato kaitos bei miškų naikinimo, bet ir mikroplastiko pavidalu patenka į mitybos grandinę. 2022 m. yra išskirtiniai, nes atsirado pirmasis miestas, kuris meta iššūkį vienkartinei maisto bei gėrimo išsinešimo pakuotei. Nuo sausio 1 d.[…]
Vokietija labai rimtai žiūri į atsinaujinančią energetiką. Tą patvirtina pernai išrinktos valdžios planai pasiekti 80 % atsinaujinančios elektros iki 2030 m. bei paskutinę 2021 metų dieną uždarytos trys atominės jėgainės. Į saulės šviesos elektrą labai atsakingai žiūri ir Berlyno miesto taryba, kuri išsikėlė tikslą, kad iki 2050 m. 25 % sunaudojamos elektros Berlynas pasigamins iš[…]