Skubiai reikia imtis veiksmų dėl elektronikos atliekų

Remiantis Jungtinių Tautų universiteto “Global e-waste monitor” ataskaita, 2019 m. pasaulyje susidarė 53.6 mln. tonų elektronikos atliekų arba vidutiniškai 7.3 kg vienam gyventojui. Prognozuojama, kad elektronikos atliekų kiekis kasmet didės, o 2030 m. pasieks net 74.7 mln. tonų.Tai yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis ir reikėtų imtis skubių veiksmų siekiant išvengti reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai.

Daugiausia elektronikos atliekų 2019 m. susidarė Azijoje (29.4 mln. tonų), po to Šiaurės ir Pietų Amerikose (13.1 mln. tonų) ir Europoje (12 mln. tonų). Tačiau Europa pirmauja pagal elektronikos atliekų kiekį gyventojui, sukurianti vidutiniškai net 16.2 kg per metus, palyginus su 5.6 ir 2.5 kg sugeneruojamais Azijoje ir Afrikoje.

Tuo metu Lietuvoje susidarė daugiau nei 12.3 kg elektronikos atliekų arba beveik dvigubai daugia nei pasaulio vidurkis ir tik kiek mažiau nei Europos vidurkis.

Didelį susirūpinimą kelia tai, kad didelė dalis elektronikos atliekų buvimo vieta ar būsena nėra žinoma, ypač žinant, kad elektronikos atliekos gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Tą gerai iliustruoja BBC reportažas iš Vakarų Afrikos:

Neseniai Europos Aplinkosaugos Agentūra atlikta studija rodo, kad keturių skirtingų elektronikos produktų grupių faktinis gyvavimo laikas yra mažiausiai 2.3 meto trumpesnis nei suplanuotas ar norimas. Pvz. išmanusis telefonas vidutiniškai tarnauja apie 2 metus kuomet Europos vartotojai norėtų, kad jis tarnautų apie 5 ir daugiau.

Yra ne viena priežastis dėl trumpo elektronikos prekių tarnavimo laiko. Pradedant nuo dizaino problemų susijusių su baterijomis ir baigiant programinės įrangos atnaujinimo trūkumu. Prie to dar prisideda ir gamintojų nenoras palengvinti taisymą ir turėti visišką monopolį atsarginėms dalims ir taisymo informacijai. Net 57 % europiečių pareiškė, kad netaiso savo sugedusių mobiliųjų telefonų dėl menko prieinamos kainos taisymo nebūvimo.

Skaičiuojama, kad 2019 m. tik 9.3 mln tonų elektronikos atliekų buvo tvarkingai surinktos ir perdirbtos, o tai sudaro tik 17 % visų elektronikos atliekų. Nuo 2014 m. perdirbimas augo 1.8 mln tonų, tačiau elektronnių atliekų kiekis augo net 9.2 mln tonų. Akivaizdu, kad elektronikos atliekų perdirbimo infrastruktūra nespėja su augančiais kiekiais, ypač Europoje.  

VšĮ “Žiedinė ekonomika” stipriai palaiko Europos ‘Teisės į taisymą’ kampaniją ir pritaria, kad:

  • produktai turi ne tik atlikti funkciją, bet ir būti bet kada pataisomi;
  • lengvam ir nebrangiam atsarginių dalių įsigijimui bei taisymo instrukcijoms visam produkto gyvavimo laikotarpiui;
  • informacija apie produkto pataisomumą turi būti pateikta pirkimo vietoje tiek vartotojams tiek taisytojams.

Net 8 iš 10 Europos vartotojų mano, kad gamintojai privalo padaryti taisymą lengvesnį arba pakeisti dalis, kad būtų pratęstas produkto gyvavimo laikotarpis. Tokios premonės padėtų sutaupyti, sukurtų naujų darbo vietų ir sumažintų elektronikos atliekų kiekį.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos bei Ekonomikos ir Inovacijų ministerijas apjungti savo jėgas ir realiais sprendimais prisijungti prie šitos žiedinės ekonomikos iniciatyvos.