Jungtinių Tautų Aplinkosaugos Programa išplatino studiją “Demistifikuojant žiedinės ekonomikos finansus “, kuria siekiama paaiškinti finansų institucijoms ir valstybėms kaip finansų sektorius bei fiskalinė politika galėtų prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo. Plačiau apžvelgsime siūlomus fiskalinės politikos elementus:
- Naujo/pirminio plastiko mokestis. Siekiant sumažinti plastiko atliekų kiekį ir paskatinti perėjimą prie žiedinio plastiko naudojimo, įvairūs mokestiniai režimai yra siūlomi ES šalyse (pvz., €450/tonai Italijoje) ir Didžiojoje Britanijoje (GBP 200/tonai). Plastikas yra išskirtas kaip išteklius dėl jo plataus taršos poveikio, kurį sunku pažaboti savanoriškais susitarimais. Žaliavų apmokestinimu siekiama sumažinti nauji/pirminio plastiko kiekį. Virš 90 % panaudoto plastiko nėra perdirbama;
- Mokesčiai įvairioms žaliavoms, tokios kaip smėlis, žvyras ar akmenys, kurios yra naudojamos statybos pramonėje, yra plačiai naudojami ES valstybėse. Politika, kuri apmokestina naujas žaliavas skatina žaliavų naudojimo efektyvumą bei pakartotinį panaudojimą;
- Mokestinės lengvatos ir fiskalinės kompensacijos yra instrumentai, kurie skatina tvarią elgseną visame pasaulyje. PVM lengvatos perdirbtam turiniui ir pakartotiniam medžiagų naudojimui skinasi kelią ES valstybėse ir Jungtinėje Karalystėje. Mažesnis PVM mokestis taisymo, atnaujinimo ir pakartotinės gamybos veikloms reikšmingai prisidėtų prie palankesnės mokestinės aplinkos žiedinei ekonomikai. Keletas pavyzdžių: Švedijos gyventojai skatinami naudotis taisymo paslaugomis kur taikomas 12 % PVM, Liuksemburge taikomas 8 % PVM mokestis įprastiems taisymo darbams, o Norvegijoje taikomos mokestinės išimtys pakartotinei registracijai mažataršėms transporto priemonėms skatinant jų perpardavimą. Norvegijoje taip pat pritaikoma fiskalinė kompensacija atsisakant krovininių automobilių ir pakeičiant juos nulinių išmetimų krovininiais automobiliais;
- Perkeliant mokestinę naštą nuo darbo link medžiagų. Remiantis teorija, antrinės žaliavos yra labiau intensyvios darbui ir todėl yra labiau apmokestinamos nei pirminės žaliavos. Nors tai yra rekomenduojamas ES politikos pasikeitimas, perkelti mokesčius nuo darbo prie žaliavų naudojimo, tik nedaug ES šalių juda ta kryptimi. ES pajamos iš mokesčių susijusių su darbiniais santykiais išlieka maždaug 8 kartus didesnės nei pajamos iš aplinkosauginių mokesčių. Mokestinio pokyčio potencialas dar iš esmės nerealizuotas;
- Fiskalinės iniciatyvos, kurios remia specializuotos darbo jėgos, tinkančios žiediniams verslams, apmokymą ir samdymą galėtų prisidėti prie pakartotinės gamybos ir atnaujinimo specialistų trūkumo problemos išsprendimo;
- Pokyčiai nuvertėjimo apskaičiavimo metoduose žiediniams produktams yra taip pat aktualūs mokestiniuose ir finansiniuose modeliuose. Jau dabar galima stebėti tam tikrus pokyčius statybos sektoriuje naudojančiame antrines žaliavas su medžiagų dokumentacija. Taip pat patys pastatai, jų komponentai ir statybinės medžiagos galėtų ilgiau išlaikyti savo vertę. Apskaitos metodų pakeitimas leistų padidinti antrinių žaliavų poreikį;
- Mokestinės lengvatos ir socialinės apsaugos išimtys galėtų prisidėti prie naujų absolventų, turinčių magistro ar doktoranto laispsį, samdymo žiedinės ekonomikos sektoriuje. Tai iš esmės būtų finansinė parama kurtis įvairiems tyrimų ir vystymo centrams.
VšĮ “Žiedinė ekonomiką” kviečia Aplinkos, Ekonomikos ir Inovacijų bei Finansų ministerijas imtis fiskalinės politikos reformos tam kad žiedinė ekonomika Lietuvoje taptų realybe.