Klimato kaitos subsidijavimas atliekų sektoriuje

Šių metų Nobelio premijos lauretai Fizikos srityje Syukuro Manabe, Klaus Hasselmann ir Georgio Parisi vienbalsiai teigia, kad būtina nedelsiant veikti, siekiant pažaboti klimato kaitą (plačiau čia). Vienas iš pačių veiksmingiausių būdų – panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kurios ne tik kad skatina naudoti tokius kurus, bet ir sudaro nelygias konkurencines galimybes atsinaujinantiems energijos ištekliams. Lietuvoje yra[…]

Kodėl už neperdirbtą plastiką turėsime mokėti mes visi?

Europos Sąjungos valdančios institucijos 2020 m. liepą sutarė įvesti 800 EUR/tonai neperdirbto pakuotės plastiko mokestį nuo 2021 m., kuris sumokamas į ES biudžetą (plačiau čia). Tikslas paskatinti šalis nares mažinti plastiko pakuotės atliekas ir pereiti į žiedinės ekonomikos modelius. Kiek tai kainuos Lietuvos biudžetui? Remiantis paskutiniais Aplinkos apsaugos agentūros turimais duomenimis (čia), 2019 m. Lietuvoje[…]

Pamokos iš kitų šalių: plastiko mokestis

Vienkartinio plastiko naudojimas yra didelė problema visame pasaulyje. Vienas iš dalinių tokios problemos sprendimo būdų – naudoti perdirbtą plastiką vietoje naujo tokiems vienkartinio plastiko gaminiams. Taip atsidarytų uždaras ciklas, kaip pvz. su stiklu ar aliuminiu, kuomet yra poreikis ne tik kurti surinkimo infrastruktūrą šioms žaliavoms, bet ir komercinė nauda naudojant antrinę žaliavą, nes nauja yra[…]

Žiediniai verslai rizikuoja mažiau ir uždirba daugiau

Lietuvoje Žiedinė ekonomika gali sumažinti net 42 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų (plačiau čia), kurie negali būti pašalinti atsisakant iškastinio kuro, taip kovojant su klimato kaita, biologinės įvairovės praradimu ir tarša. Žiedinė ekonomika yra paremta trimis principais – pašalinti atliekas ir taršą, laikyti kuo ilgesnį ir intensyvesnį laiką naudojamas medžiagas bei atkurti natūralias sistemas.[…]

Pigi Lietuvos įmonių lengvųjų automobilių tarša

Transporto sektorius yra atsakingas už 31 % visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų ir nuo 2005 m. iki 2019 m. augo net 50 %! Didžioji dalis šių ŠESD sudaro keleiviniai automobiliai, kurių 2019 m. Lietuvoje registruota buvo virš 1 500 000 vnt. Lietuvoje jau kuris laikas veikia automobilių registracijos mokestis, kuris taikomas tiek[…]