Pasaulis siekia sumažinti taršos plastiku problemą

Jungtinių tautų (JT) Aplinkosaugos Asamblėja vyko Nairobyje, Kenijoje gruodžio 4-6 d. Pirmą kartą JT Aplinkosaugos Asamblėjoje pasaulio lyderiai pasirašė rezoliucijas, kuriomis numatoma išvalyti mūsų orą, žemę ir vandenį. JT valstybės narės pripažino, kad didėjančios gamybos ir vartojimo tendencijos kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Asamblėja ypatingą dėmesį skyrė plastikinei taršai ir vandenynuose esančioms atliekų sankaupoms, ragindama vyriausybes įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama išvengti plastiko atliekų, pvz., butelių ir kitos vienkartinės pakuotės naudojimo. „Jei dabartinė tarša nemažės, tai iki 2050 m. jūroje bus daugiau plastiko nei žuvų“, – skelbia Jungtinių Tautų Aplinkos Programa (JTAP). JTAP taip pat skelbiama, kad į vandenyną kasmet yra išmetama 8 milijonai tonų įvairaus plastiko – butelių, pakuočių ir kitų plastikinių atliekų, kurios naikina ekosistemas ir patenka į maistines grandines.
Remiantis naujausia „Sea at Risk“ ataskaita – daugiau nei pusė plastikų atliekų patenkančių į vandenynus ir jūras Europoje, sudaro buteliai ir kavos išsinešimui puodeliai. 2017 m. JT Aplinkosaugos Asamblėjos prezidentas dr. Edgar Gutiérrez įspėjo, kad politikos formuotojai nebegali daryti dar daugiau klaidų. Jis sakė: „Šiandienos pasižadėjimai siunčia galingą žinią apie tai, kad mes pagaliau klausysimės mokslo ir pakeisime mūsų vartojimo ir gaminimo įpročius tokiais, kurie padės įveikti įvairias aplinkos taršos formas visame pasaulyje“.
Nevyriausybinės organizacijos pritarė šioms rezoliucijoms, tačiau perspėjo, kad politikos formuotojai turi teisiškai nustatyti privalomus tikslus ir tų tikslų įgyvendinimo tvarkaraštį. Tam, kad palaipsniui būtų panaikintas nereikalingas plastikas, politikos formuotojai privalo rimtai žvelgti į savo dalinamus pažadus. Europos Aplinkos Apsaugos biuras (EEB), „Rethink Plastic“ kampanijos Europoje narys, paragino vyriausybes įgyvendinti privalomas priemones siekiant žiedinės ekonomikos įgyvendinimo, kuriomis yra užkertamas kelias susidaryti atliekoms, o produktai yra pakartotinai naudojami arba perdirbami. „Tarša plastikais yra santykinai nauja tema JT darbotvarkėje, tačiau tikiuosi, kad vieną dieną mes turėsime tokį Paryžiaus susitarimą, kuriame būtų aiškiai apibrėžtas nereikalingo plastiko naudojimo nutraukimas ir paskatintas pakartotinis naudojimas ir perdirbimas“, – sakė EEB atstovas Nairobyje Piotr Barczak.
„Šiandien šalys ėmėsi svarbaus žingsnio, kuris gali suteikti tvirtą pagrindą kovai su plastikų kuriama tarša. Šiuo metu ekspertų grupė yra atsakinga už veiksmų plano, kuriame nagrinėjama plastikų sukurta aplinkos taršos krizė, pristatymą“, – sakė vyresnysis CIEL advokatas David Azoulay.
Šiuo metu visas dėmesys yra nukreiptas į Europos poziciją. Europos Aplinkos komisaras Karmelu Vella pareiškė, kad kitų metų pradžioje ES paskelbs plastikų strategiją, kuri taps įkvėpimu viso pasaulio ekonomikai. „ES plastikų strategija yra pagrindinis žingsnis siekiant išspręsti plastikų taršos susidarymo šaltinius, mažinant mūsų paliekamą plastikų ekologinį pėdsaką, pertvarkant produkciją ir siekiant žiedinės ekonomikos bei užtikrinant geresnį atliekų tvarkymą plastiko sektoriuje. Siekiant šių tikslų yra ypač svarbu sumažinti vienkartinio plastiko naudojimą “, – sakė Delphine Lévi Alvarès iš Zero Waste Europe, kuri koordinuoja „Rethink Plastic“ kampaniją.

Vertimas iš Mauro Anastasio teksto.