2023-12-05 Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) išplatino 2022 m. aplinkos apžvalgą (atsisiųsti galima čia).
Kiekvienos iš sričių santrauka:
- Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimai
AAA apibendrina, kad 2021 m. Lietuvoje į atmosferą pateko 0,4 proc. mažiau ŠESD (neįskaitant ŽNŽNKM sektoriaus) nei 2020 m. Išmetamų ŠESD kiekis sumažėjo pramonės, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose po 4 proc., o energetikos – padidėjo 4 proc. TAČIAU pamiršta paminėti, kad 2021 m. dėl 8,2 % sumažėjusio ŠESD sugėrimo žemės naudojimo, žemės naudojimo keitime ir miškininkystėje, bendras ŠESD lyginant su 2020 m. padidėjo beveik 5 % !!!
Ką reikėtų daryti? Mažinti medienos kirtimus ir mažinti ariamų žemės plotų kiekį, tuomet situaciją bus galima bent jau stabilizuoti.
2. Oras
Aplinkos apsaugos agentūra teigia, kad 2022 m. aplinkos oro kokybė šalyje buvo geresnė nei 2021 m. Palyginti su ankstesniais metais, daugelyje stočių nustatytos mažesnės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido ir benzo(a)pireno koncentracijos. Tačiau kai kuriose tyrimų vietose fiksuotos didesnės sieros dioksido švino ir kitų sunkiųjų metalų (nikelio, arseno, kadmio) koncentracijos. Pamirštama paminėti, kad dėl neadekvačios aplinkos ministerijos veiklos oro užterštumo mažinime Europos Komisija neužilgo paduos Lietuvą į Europos Teisingumo Teismą. O tai reiškia, kad visiems Lietuvos gyventojams gali tekti mokėti už teršėjus, pvz., žemės ūkis yra atsakingas už daugiau nei 97 % amoniako išmetimų.
Ką reikėtų daryti? Didinti taršos mokesčius ir jais apmokestinti visus oro teršėjus. Absoliuti dauguma oro teršalų yra susijusi su degimo procesais, tai jų pažabojimas ir pramonės bei transporto elektrifikacija išspręstų pagrindines oro taršos problemas, išskyrus amoniako. Amoniako problemą būtų galima išspręsti nustatant griežtus mineralinių trąšų naudojimo limitus ir juos tikrinant pasitelkus finansines ataskaitas.
3. Aplinkos tyrimai
Aplinkos apsaugos agentūra teigia, kad aplinkos būklės stebėjimui ir vertinimui 2022 m. buvo pateikta virš 1 milijonų rezultatų. Kuo daugiau padaroma tyrimų rizikos vietose, tuo geriau, bet dauguma juridinių asmenų pateiktų tyrimų Aplinkos apsaugos agentūrai ir Aplinkos apsaugos departamentui yra tų pačių juridinių asmenų užsakyti. Tai reiškia, kad egzistuoja nemaža rizika, kad jie 1) padaro daug tyrimų ir pateikia jiems palankiausius 2) pateikia ne tuos tyrimus 3) pateikia klaidingus tyrimus.
Ką reikėtų daryti? Reformuoti juridinių asmenų aplinkosauginių tyrimų darymą, kad juos atliktų pačios valstybinės institucijos ir už tai būtų sumokama juridinių asmenų. Taip gerokai sumažintų rizikas dėl relybės neatitinkančių tyrimų rezultatų.
4. Vanduo
Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad 36 proc. visų paviršinių vandens telkinių atitinka gerą ekologinę būklę, 64 proc. – neatitinka<…>. Pagrindiniai poveikiai, neleidžiantys pasiekti vandens telkinių geros ekologinės būklės – pasklidoji tarša ir hidromorfologiniai vandens telkinių pakeitimai. Geros cheminės būklės neatitikimo priežastys – cheminės medžiagos, patenkančios iš pramonės buities ir žemės ūkio. Taip pat labiausiai vandens telkinių būklę neigiamai veikia pasklidoji tarša, daugiausia susidaranti dėl žemės ūkio veiklos (41 proc. reikšmingai paveiktų telkinių). Pasklidąją žemės ūkio taršą sudaro į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patenkančių junginių (daugiausiai azoto ir fosforo) išplovos į vandens telkinius, ypač nesubalansuotai tręšiant. Net fiksuojamas azoto koncentracijos didėjimas Kuršių marių centrinėje dalyje!
Ką reikėtų daryti? Kaip ir amoniako išmetimų atveju – riboti ir kontroliuoti mineralinių trąšų naudojimą. Tai būtų viena priemonė, kuri sprendžią net dvi problemas.
5. Gyvoji gamta
Sumedžiojamų gyvūnų kiekis didėja – nuostolis gamtai ir Lietuvos žmonėms.
Ką reikėtų daryti? Mažinti medžiojamų laukinių gyvūnų skaičių ir griežtai saugoti daugiau teritorijų.
6. Cheminės medžiagos
Aplinkos apsaugos agentūros teigimu, didžiausi kiekiai pateikiami apie pagamintas ir sunaudotas pavojingas chemines medžiagas (2020 m. pagaminta ~18 mln. t., sunaudota ~25 mln.t; 2021 m. pagaminta ~18 mln. t, sunaudota ~22 mln. t; 2022 m. pagaminta ~16 mln. t, sunaudota ~18 mln. t). Tokius santykinai didelius pagamintų ir sunaudotų pavojingų cheminių medžiagų kiekius lemia kelios didelės Lietuvos trąšų ir naftos pramonės įmonės. Minėtos įmonės pagamintas pavojingas chemines medžiagas naudoja tolesnei gamybinei veiklai – tręšiamųjų produktų ar kuro gamybai. Bene vienintelė teigiama žinia.
Ką reikėtų daryti? Didinti mokesčius už taršą pavojingomis medžiagos. Jos dažniausiai po įvairių gamybinių procesų patenką į orą arba vandenį.
7. Taršos prevencija
Aplinkos apsaugos agentūra rašo apie atsinaujinančią energetiką ir padangas, ir visiškai pamiršta kokia tragiška situacija yra su komunalinėmis ir kitomis atliekomis. Atliekų deginimas, su visa iš to sekančia tarša ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, toliau auga, o atliekų perdirbimas – mažėja. Atliekų deginimo įrenginiai kol kas neatitinka geriausių prieinamų gamybos būdų ir kelią riziką gyventojams
Ką reikėtų daryti? Pradėti nuo atliekų deginimo mokesčio įvedimo ir visos mokestinės sistemos atliekų tvarkymo keitimo, remiantis geraisiais pavyzdžiais iš Katalonijos. Taip pat, kol atliekų deginimo įrenginiai neatitinka geriausių prieinamų gamybos būdų – juos stabdyti.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos apsaugos agentūrą kitais metais įvertinti realią situaciją su aplinka, o ne bandyti dangstyti nepatogias sritis bei siūlyti veikiančius, bet dažnai politiškai nepatogius, sprendimus, kurie padėtų išspręsti blogą susidariusią situaciją su tarša ir klimato kaita Lietuvoje.