Terminas žaliasis smegenų plovimas (ang. greenwashing) naudojamas JAV dar nuo 9 dešimtmečio apibūdinti įmones, teigiančias, kad jos pačios ar jų produktai yra draugiški aplinkai, bet iš tiesų negalinčias to pagrįsti faktais. Pavyzdys Lietuvoje: naftos kompanija Neste skelbianti, kad valo Baltijos pajūrį, tačiau labai reikšmingai prisideda prie klimato kaitos parduodama naftos produktus. Vienas iš garsesnių praeities pavyzdžių, kuomet “Coca-Cola”, “PepsiCo” ir “Anheuser-Busch” pabandė permesti atsakomybę už taršias vienkartines pakuotes vartotojams.
Po kelių dešimtmečių BP vadovavosi tuo pačiu principu ir sukūrė frazę “anglies pėdsakas” bei bandė įtikinti žmones, kad klimato krizę lemia jų asmeniniai pasirinkimai, nors iš tikrųjų 100 bendrovių, įskaitant BP, nuo 1988 m. yra atsakingos už 71 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. 2018 m. rinkodaros medžiagoje BP ragino vartotojus laikytis “mažo anglies dioksido kiekio dietos” ir reklamavo savo itin kuklią veiklą atsinaujinančiosios energijos srityje, kuri sudarė mažiau nei 2,3 proc. jos metinio biudžeto. Lietuvoje “SEB bankas” tuo užsiima dar dabar ir pasakoja vartotojams apie jų pėdsaką, nors finansiškai prisideda prie anglies, naftos ir kito iškastinio kuro gavybos finansavimo.
Visuomenė ir vartotojai yra toliau kvailinami šios propagandos / žaliojo smegenų plovimo. Mitai apie asmeninę atsakomybę už klimato kaitą yra itin gajūs. Tai yra todėl, kad dauguma žmonių nori sustabdyti taršą ir klimato krizę. Ateityje matysime vis daugiau vartotojų spaudimo taršioms įmonėms ir palaikymo tikrai žalioms įmonėms.
Stipriausias poveikis ką galėtų padaryti neapsimestinį tvarumą palaikančios įmonės – palaikyti pažangų reguliavimą, kuris prisideda prie žiedinės ekonomikos, energijos demokratizacijos ir biologinės įvairovės. Pirmas žingsnis būtų išeiti iš lobistinių asociacijų palaikančių tolesnį ‘status quo’, pvz., Lietuvos pramonės konfederacijos, ir besipriešinančių už griežtesnis aplinkosauginius standartus bei gyventojų sveikatą, arba panaudoti savo įtaką atsisakant pasipriešinimo pažangiam reguliavimui.
Keletas pavyzdžių JAV:
- Dideli automobilių gamintojai, įskaitant “Mercedes-Benz”, “Honda”, “Ford”, “Volkswagen” ir BMW, paskelbė, kad nesilaikys D. Trumpo administracijos panaikintų išmetamųjų teršalų standartų ir toliau laikysis ankstesnių standartų, kuriuos priėmė B. Obamos administracija.
- “BeautyCounter” – gamina produktus be toksiškų medžiagų ir pasisako už sveikatą saugančius teisės aktus tiek federaliniu tiek valstijų lygmeniu.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia pažangias įmones bendradarbiauti ir pasiekti pažangų reguliavimą Lietuvos ekonomikoje, kuris prisideda prie tvaraus Lietuvos vystymosi planetos ribose.